Vilnius. Žemės ūkio ir miškininkystės dekarbonizacijos darbo grupė, siekianti sudaryti šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) emisijas mažinančių priemonių sąrašą, kuris bus įtrauktas į atnaujintą Nacionalinį energetikos ir klimato srities veiksmų planą (NEKSVP), sulaukė nemažai pasiūlymų iš žemdirbių organizacijų ir kitų socialinių partnerių. 

Dirvožemio ir gyvulininkystės ŠESD mažinimo priemonės apžvelgtos ir aptartos kovo 31 d. vykusiame jau 6-ajame minėtos darbo grupės susitikime. Ankstesniuose susitikimuose plačiau kalbėta apie tvarų dirvožemio valdymą, taip pat apie gyvulininkystės emisijas ir pan.

Žemės ūkio ministro patarėjos Kristinos Simonaitytės teigimu, iki pasitarimo dienos sulaukta 43 pasiūlymų, kaip mažinti ŠESD augalininkystėje ir gyvulininkystėje. Kai kurios jau numatytos Strateginiame plane, pavyzdžiui, tarpiniai ir daugianariai pasėliai, sėjomainos, augalų juostos, kraštovaizdžio elementai ir kt.

Tarp siūlomų priemonių dirvožemių emisijoms mažinti yra ir vadinamoji „No-till“ technologija, taip pat organinių dirvožemių apsauga, trąšų sunaudojimo apskaita ir skaitmenizavimas, visuotiniai dirvožemio tyrimai, ekologinės žemdirbystės skatinimas ir t. t.

Ekstensyvus galvijų ganymas

Galimos tokios su ŠESD mažinimu gyvulininkystėje susijusios priemonės: biometano gamybos plėtra, srutų rūgštinimas, subalansuotas gyvulių šėrimas, mėšlo perdirbimas į kompostą, ekstensyvi gyvulininkystė, ŠESD emisijų apskaitos tikslinimas ir t. t.

Kaip sakė darbo grupės pasitarime dalyvavęs ūkininkas ir VšĮ „Baltijos aplinkos forumas“ vadovas Žymantas Morkvėnas, gyvulininkystės produktų gamyba dažnai „kaltinama“ dėl didelio ŠESD kiekio, tačiau tai ne vien gyvulio savybių problema, problemos mastą lemia visuma. Pasak jo, ekstensyvus gyvulių ganymas gali mažinti emisijas, taip pat prisidėti prie kraštovaizdžio ir biologinės įvairovės apsaugos.

Ž. Morkvėnas pateikė JAV ūkio pavyzdį, kuris apima 1200 ha ir nuo 1997 m. taiko regeneracinį gyvulių auginimo modelį. Palaipsniui ūkio emisijos tapo neigiamos. Ganant, kai galvijai nuskabo žolę, skatinamas augalų augimas, tuomet atitinkamai vystosi ir šaknų sistema, kuri žemėje kaupia anglį. Nuolatinė žalia danga išlaiko istoriškai sukauptą anglį.

Pasak Ž. Morkvėno, kitų tyrimų rezultatai irgi rodo, kad laukuose ganant galvijus ŠESD emisijos yra ženkliai mažesnės negu auginant gyvulius konvencinėse sistemose. Kalbant apie emisijų mažinimą, be to, pripažįstama, kad reikėtų mažinti bendrą mėsos vartojimą.

„Mes neneigiame konvencinio ūkininkavimo, kuris pagamina daugiau ir pigesnės produkcijos, bet paraleliai turėtume skatinti ekstensyvią pievose ganomų galvijų gyvulininkystę. Reikėtų žiūrėti ne tik į vieną priemonę, o į visumą“, – kalbėjo Ž. Morkvėnas.

Kiti pasitarimo dalyviai suabejojo, ar galima vadovautis amerikiečių tyrimais, kur galvijai ganomi ištisus metus. Pas mus labai ilgas tvartinis laikotarpis, o tvartuose irgi yra emisijos.

Svarbus ir absorbcijų didinimas

Kalbant apie priemones klimato kaitai mažinti, svarbus ne tik ŠESD emisijų mažinimas, bet ir absorbcijų didinimas. Tokių priemonių irgi siūloma įvairių. Pavyzdžiui, apželdinimo plėtra (miškai + miestų želdiniai), agrarinė miškininkystė, tvari melioruotų pelkių ir šlapynių sistemų rekonstrukcija (reguliuojamas drenažas), natūralaus hidrologinio režimo atstatymas durpžemiuose (šlapynių atkūrimas), daugiamečių pievų išlaikymas (ši priemonė jau numatyta Strateginio plano ekoschemose), Nacionalinės anglies ūkininkavimo programos parengimas ir įgyvendinimas, žemdirbių informavimo ir konsultavimo dėl ŠESD mažinimo ir anglies kaupimo žemės ūkio programa ir kt.

Kaip pastebėjo LAMMC mokslininkas Kęstutis Armolaitis, emisijas durpžemiuose efektyviau sumažinti galima atstačius ten vandens lygį. Pelkes geriau atkurti aukštapelkėse. Jose turi būti pastovi miško danga, reikėtų atsisakyti plynųjų kirtimų. O nusausinti durpžemiai greitai mineralizuojasi – kasmet netenka tam tikro storio organinio sluoksnio.

Nerijus Zableckis iš Pelkių atkūrimo fondo pastebėjo, kad pelkių atkūrimas duoda labai didelį ilgalaikę efektą dėl emisijų sumažinimo. Tokių duomenų užsienyje yra daug.

Agromiškininkystės idėja

Agromiškininkystė yra dar vienas ŠESD emisijų mažinimo būdas. „Šią idėją keliame ir miškų plėtros kontekste. Lietuvoje nėra agrarinės miškininkystės tradicijų. Tačiau, manau, kad tai gali būti priimtina mūsų šaliai klimato kaitos kontekste“, – sakė Remigijus Lapinskas, „Žaliosios politikos instituto“ prezidentas.

Agromiškininkystės veikla vykdoma žemės ūkio paskirties žemėje, nekeičiant jos paskirties. Turi būti auginama ne mažiau 2 augalų rūsys, iš kurių viena – sumedėjusių augalų, bent viena augalų rūšis turi būti naudojama maistui ar pašarui.

R. Lapinsko pateiktais duomenimis, ES beveik 9 proc. žemės ūkio paskirties žemės naudojama agromiškininkystei. Nauda įvairi: vietos išnaudojimas, efektyvesnis maistinių medžiagų ir vandens naudojimas, mažesnis trąšų ir pesticidų poreikis, įvairi produkcija, palankios sąlygos biologinei įvairovei, mažėja rizikos dėl aukštų temperatūrų ir kritulių kiekio, stabdomas trąšų išplovimas iš dirvožemio.

„Mes pradėtume nuo nulio, reikėtų ir veiklos įteisinimo, specialios technikos, reikia žinių. Taip pat reikia finansinio ūkių skatinimo“, – apie agromiškininkystės perspektyvą Lietuvoje sakė R. Lapinskas.

Mindaugas Šilininkas, atstovaujantis miško savininkams, suabejojo, ar iš tiesų Europoje toks didelis procentas žemių naudojamas agrarinei miškininkystės. Pasak jo, miško savininkai jau anksčiau teikė pasiūlymų dėl finansavimo šiems tikslams, bet Lietuva tokių priemonių nepasirinko.

Ūkininkas Ignas Hofmanas pastebėjo, kad auginti tradicinius žemės ūkio augalus (javus ir pan.) tarp medžių tikrai nepraktiška: bus technologinių problemų arba nebus ekonominio efekto.

Virginijaus Beinoro nuomone, agromiškininkystė mūsų šalyje nėra populiari ir dėl žemės nuosavybės klausimų – ūkiai nuomoja žemę iš daugelio savininkų, su jais bus sudėtinga susitarti dėl  medžių auginimo žemės ūkio paskirties žemėje.

Ar siūlomų priemonių užtenka?

Taigi, dalis paminėtų priemonių ŠESD emisijoms mažinti jau yra numatytos Strateginiame plane. Dalį kitų jau aptarė Dekarbonizacijos darbo grupė, kai kurios siūlomos priemonės dar nėra plačiau nagrinėtos. Pasak K. Simonaitytės, jos dar bus aptariamos kituose darbo grupės susitikimuose.

Darbo grupės susitikimuose dalyvaujantis Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos generalinio direktoriaus pavaduotojas Eimantas Pranauskas priminė, kad acociacija jau anksčiau, kai buvo svarstomas NEKSVP, buvo pateikusi ne vieną siūlymą, kokiu būdu galima didinti anglies kaupimą dirvožemyje ir mažinti ŠESD emisijas. Tarp tokių priemonių: kanapių auginimas (15 tūkst. ha), tarpiniai pasėliai (100 tūkst. ha), sėjomainos su mėšlu (50 tūkst. ha), žolių atsėjimas (50 tūkst. ha), bearimės technologijos (65 tūkst. ha).

Pasak E. Pranausko, visa tai per metus leistų absorbuoti 537 t CO₂ ekvivalento. Taigi,NEKSVP numatytas tikslas absorbuoti 460 t CO₂ ekvivalento netgi būtų viršytas.

„Priemonės, kurias mes siūlėme, jau seniau buvo aptartos su Žemės ūkio ministerija, suderintos, Kaimo reikalų komitetas priėmė rekomendacinį sprendimą. Visa tai jau turėjo patekti į minėtą sąrašą, o dabar vėl viskas iš pradžių?“, – stebėjosi E. Pranauskas.

K. Simonaitytė patikino, kad jos nėra pamirštos.

Tuo tarpu Žemės ūkio ministerijos Tvarios žemės ūkio gamybos ir maisto pramonės departamento Augalininkystės ir žaliųjų technologijų skyriaus patarėjas Zigmas Medingis suabejojo pateiktais skaičiais. „Pagal turimus duomenis, tokio efekto, kokius skaičius pateikiate, negalima pasiekti. Tiesa, minėtos priemonės yra numatytos Nacionaliniame energetikos ir klimato srities veiksmų plane, tik jų nepakanka. Tokį vertinimą pateikė Europos Komisija“, – sakė Z. Medingis. Pasak jo, Europos Komisija ragina „pasistengti labiau“.

Dekarbonizacijos priemonių pasiūlymų pateikimo terminas buvo numatytas iki kovo 31 d., tačiau po pasitarimo Žemės ūkio ir miškininkystės dekarbonizacijos darbo grupė paskelbė, kad šį terminą dar pratęsė iki balandžio 22 d.