Basf 2024 04 09 A1 Basf 2024 04 09 m1
Aplinka, miškai
Šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimai žemės ūkyje mažėjo 50 proc.
Asociatyvi manoūkis.lt nuotr.

Vilnius. Interaktyvi švieslentė rodo, kad per 20 metų žemės ūkyje šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) sumažėjo 52 proc. Vis dėlto žemdirbių atstovai teigia, kad pokytis būtų dar didesnis, jei kuriant skaičiavimo metodiką būtų atsižvelgta ir į kokybinius žemės ūkio pokyčius.

Aplinkos apsaugos agentūros (AAA) sukurta švieslentė rodo, kad nuo 1990 m., nuo kada pateikiami duomenys, žemės ūkyje susidariusių ŠESD pokytis iki 2021 m. siekė daugiau kaip 50 procentų. 

Pagal pateiktus duomenis matyti, kad ankstesniais metais gyvulininkystė labiausiai prisidėdavo prie ŠESD augimo, susidariusi ŠESD kiekio dalis siekė beveik 70 procentų. Tačiau 2019 m. fiksuota, kad gyvulininkystėje ir augalininkystėjeŠESD išsiskiria kone vienodai.

Bioversija m7 2024 03 29

Nuo 2020 m. daugiau ŠESD susidaro augalininkystėje. 2021 m. šis santykis buvo: 51 proc. augalininkystėje ir 49 proc. gyvulininkystėje. Kaip teigiama AAA pranešime, toks pokytis susijęs su gyvulių skaičiaus mažėjimu ir padidėjusiu mineralinių azotinių trąšų naudojimu. 

Aplinkos apsaugos agentūros sukurta interaktyvi švieslentė rodo ŠESD pokyčius žemės ūkyje ir atskiruose jo sektoriuose

AAA atkreipia dėmesį, kad gyvulininkystėje daugiausia ŠESD sudaro galvijų žarnyno fermentacija. Iš visų ŠESD, susidarančių šiame sektoriuje, apie 80 proc. tiesiogiai siejasi su galvijų išskiriamomis dujomis. 

Remiantis duomenimis, apie 43 proc. viso augalininkystėje susidariusio ŠESD kiekio tiesiogiai siejasi su mineralinių azotinių trąšų naudojimu. 

Vis dėlto portalui manoūkis.lt švieslentę komentavęs Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos (LŽŪBA) prezidentas Eimantas Pranauskas teigia, kad, žvelgiant į jos duomenis atrodo, lyg žemės ūkis būtų užšaldytas nuo 1990 metų. 

Peržiūrėjęs, kad išgaravusio ir panaudoto azoto santykis 1990 m. ir 2021 m. buvo toks pats, jis teigė, jog šios švieslentės skaičiavimo metodika neatspindi kokybinių ir technologinių žemės ūkio pokyčių.

„Įsivaizduokime, kad niekas nevyksta žemės ūkyje, esame tarsi užšaldyti, taip jie ir skaičiuoja. Daugybė įvyko pokyčių, lemia ne tik grynasis kiekis, bet ir kokybiniai parametrai“, – kalba LŽŪBA vadovas.

E. Pranausko teigimu, nors tokia švieslentė „geriau negu nieko“, tačiau reikėtų tobulinti metodiką, aktyviau pasitelkti mokslo įstaigas. Anot jo, LŽŪBA 2018 m., svarstant, kaip apskaičiuoti metano emisijas, siūlė parengti nacionalinę skaičiuoklę, taikyti moksliškai tikslesnius metodus, tačiau tuo metu išgirsti nebuvo. Pasak jo, tą patį galima pasakyti ir apie ŠESD apskaičiavimą.

„Rodo, kad žemės ūkis emituoja, bet nemokame suskaičiuoti. (...) Jei įvertintume visus technologinius pasikeitimus, šie skaičiai neatitinka realybės. Spėju, kad esame gerokai peržengę 60 proc. ribą. (...) Esame labai daug padarę ir nereikia mums tų šlapynių emisijoms mažinti“, – apie tai, kad labai dažnai negebama įvertinti žemės ūkio pažangos, kalbėjo E. Pranauskas.

Jo teigimu, švieslentėje rodomas 52 proc. sumažėjimas nuo 1990 m. tikrai galėtų būti didesnis, nes nuo to laiko žemės ūkyje ne tik pasitelkti preciziniai metodai, naujos technologijos, moderni technika, bet ir fizinis išberiamų trąšų skaičius sumažėjo, o derliai didėja.

„Neįvertina to, kad žemės ūkis yra gerokai toliau pažengęs“, – sako E. Pranauskas, teigdamas, kad ir toks švieslentės atspindimas pokytis rodo, kiek patobulėjo žemės ūkis. Taigi toli gražu negalima kaltinti vien jo kaip didžiausio teršėjo. Tai, kad ne žemės ūkis daugiausiai išmeta ŠESD, rodė ir vasarį išplatinta Aplinkos ministerijos informacija.

AAA švieslentė padalyta į penkias dalis, kuriose  galima analizuoti ne tik susidariusį ŠESD kiekį įvairiuose žemės ūkio sektoriuose, bet ir veiklos duomenis, kurie naudojami susidariusiam ŠESD kiekiui apskaičiuoti. Visi duomenys pateikiami CO2 ekvivalentine išraiška, kuri leidžia lyginti skirtingų dujų poveikį. 

Aplinkos apsaugos agentūra ateityje planuoja ŠESD švieslentes pildyti ir kitų sektorių (energetikos, transporto ir kt.) duomenimis, kad būtų galima analizuoti ŠESD pokyčius konkrečiame sektoriuje pagal kategorijas.

Šaltinis: AAA, manoūkis.lt inf.
Gudinas -  23 06 14 + MU 2024

(0)

Dėmesio! Atsakomybė už komentarų turinį tenka patiems komentuotojams.

Komentuokite atsakingai, gerbkite kitų nuomonę.

Norėdami parašyti savo nuomonę – prisijunkite.

Apklausa
Ko tikitės iš šiųmečio pasėlių deklaravimo?
Visos apklausos