Vilnius. Seimas trečiadienį patvirtino Nacionalinės klimato kaitos valdymo darbotvarkę. Už balsavo 120 Seimo narių, o trys susilaikė.
Seimo Aplinkos apsaugos komitete dirbančio Laisvės frakcijos nario Kasparo Adomaičio teigimu, šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimus didina ir rapsų auginimas biodegalams.
„Dar prieš 10-12 metų tai atrodė kaip tam tikras išsigelbėjimas, kaip vienareikšmiškas argumentas už, nes padės mums sumažinti CO2 išmetimus Lietuvoje. Tačiau šiandien matome, kad tai yra blogas sprendimas, nes vien trąšoms, kurių reikia, kad tie rapsai užaugtų, naudojame pakankamai daug CO2“, – per svarstymą teigė K. Adomaitis.
Jis taip pat pabrėžė, kad apšiltinant renovuojamus daugiabučius nevertinama, kiek CO2 sunaudojama pagaminti putplastį ar akmens vatą.
„Nors Vilniuje temperatūra jau yra trim laipsniais didesnė, mes vis dar naudojame labai senus duomenis (1990 metų – BNS) skaičiuodami, kiek mums reikia apšiltinti pastatą“, – teigė parlamentaras.
Nacionalinės klimato kaitos valdymo darbotvarkėje numatyti trumpalaikiai (iki 2030-ųjų), vidutinės trukmės (iki 2040-ųjų) ir ilgalaikiai (iki 2050-ųjų) klimato kaitos švelninimo tikslai ir uždaviniai skirtingiems sektoriams, naudojantiems iškastinį kurą, teršiantiems atmosferą anglies dvideginiu bei darančių didžiausią poveikį klimato kaitai.
Tarp pagrindinių tikslų – iki 2040 metų šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimus sumažinti 85 proc., o iki 2050-ųjų – 100 proc., palyginti su 1990 metais.
Vyriausybė Nacionalinę klimato kaitos darbotvarkę patvirtino birželio pradžioje.
Pasak Aplinkos ministerijos pranešimo, šalia tikslų ir uždavinių transporto, žemės ūkio, pramonės ir energetikos sektoriuose, Nacionalinė klimato kaitos valdymo darbotvarkė numato ir prisitaikymo prie pasikeitusios gamtos priemones.
Pavyzdžiui, visiems potvynio grėsmės teritorijose gyvenantiems žmonėms būtų taikomos apsaugos priemonės, atliekama erkių ir žiedadulkių stebėsena, modernizuojama lietaus nuotekų infrastruktūra, kuriami žalinimo planai miestuose, plačiau saugomos sengirės, diegiamos pažangios nelaimių rizikos, hidrometeorologinių stebėjimų sistemos ir kt.
Prisitaikymui prie klimato kaitos pasekmių numatyta didinti kultūros paveldo objektų atsparumą stichiniams ir katastrofiniams meteorologiniams reiškiniams.
Įgyvendindama klimato darbotvarkę, Vyriausybė kurs platų sprendimų tinklą tarp institucijų, mokslo ir visuomenės, reguliacijos priemonėmis įtvirtins „teršėjas moka“ principą.
BNS, MŪ inf.
Taip pat šia tema skaitykite
-
Skelbiami nauji pelkių ir natūralių pievų žemėlapiai
2024-11-08 -
Vėlyvą rudenį galima genėti vaismedžius ir būtina juos paruošti žiemai
2024-11-08 -
Seimas leido įpėdiniui paveldėti medžioklės leidimą
2024-11-07
Skaitomiausios naujienos
-
Kyla grūdų supirkimo kainos
2024-10-18 -
Skelbiami nauji pelkių ir natūralių pievų žemėlapiai
2024-11-08 -
Lenkiškų traktorių gamyklą įsigijo ukrainiečių valdomas verslas
2024-10-28
(0)