Vilnius. Seimas atsižvelgė į dviejų - Kaimo reikalų ir Aplinkos apsaugos - komitetų siūlymą ir atmetė prezidentės veto. Grąžintas įstatymas priimtas be pakeitimų ir jame dar kartą įtvirtintas urėdijų skaičius - 42. Tiek, kiek Lietuvoje veikia ir dabar. Tokį sprendimą pasveikino prie Seimo susirinkę urėdijų darbuotojai.

Prieš Dalios Grybauskaitės veto balsavo 103 Seimo nariai, už - 8 , o susilaikė 4 parlamentarai.

„Nesupantu, kam naikinti urėdijas", - Seime teigė „darbietis" Gediminas Jakavonis. Pasak jo, urėdijos dabar dirba gerai: moka mokesčius, saugo ir veisia miškus, suteikia žmonėms sezoninio darbo. Jis pasiūlė įvertinti generalinio urėdo Rimanto Prūsaičio, sukėlusio diskusijas dėl urėdijų stambinimo, elgesį.

Ekonomikos komiteto narys socialdemokratas Artūras Skardžius pareiškė, kad įstatyme neturėtų būti reglamentuotas konkretus urėdijų skaičius. Pasak jo, miškai valdomi neefektyviai. „Kubinis metras medinos Lietuvoje generuoja 9 eurus, o Latvijoje - 13, Švedijoje - beveik 15", - aiškino A.Skardžius.

Socialdemokratas Andrius Palionis akcentavo, kad urėdijos gali eksportuoti medieną į visą Europos Sąjungą - turi kokybės reikalavimus atitinkančias licencijas. „Jeigu nedirbtų visos urėdijos pagal vieną kurpalių, visos būtų pelningos", - teigė parlamentaras.

Aplinkos apsaugos komiteto narys Linas Balsys pareiškė, kad urėdijų stambinimą remia šalies medienos pramonė.

Šalies vadovės vetuoti pataisas prašė premjeras Algirdas Butkevičius - esą jos prieštarauja Vyriausybės numatytai miškų ūkio pertvarkai bei perėjimui prie efektyvaus ir centralizuoto miškų valdymo.

Teigiama, kad trečdalis urėdijų nepasiekia minimalios 5 proc. pelningumo normos, o pernai urėdijų pelnas smuko 11 proc.

Dėl atidėliojamos miškų ūkio pertvarkos Lietuva yra sulaukusi pastabų iš Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO).

Lietuva turi per 2 mln. hektarų miškų.

BNS inf.