Grybai, uogos, laukinių paukščių žala – įstatymų korekcijos
2020-09-25

Vilnius. Seimas naujai reglamentavo laukinių augalų ir gyvūnų išteklių naudojimą: priėmė naujos redakcijos Laukinės augalijos bei Laukinės gyvūnijos įstatymus.

Gyventojai, atvykę į mišką grybauti, uogauti ar riešutauti, ir toliau negalės įžengti į arčiau kaip 100 metrų nuo sodybos esančią privačią žemę. Seimas ketvirtadienį nepalaikė Aplinkos ministerijos siūlymo panaikinti tokį draudimą.

Tačiau Seimo patvirtintos Laukinės augalijos įstatymo pakeitimo pataisos numato, kad leidimą grybauti, uogauti ar riešutauti šalia sodybų esančioje teritorijoje galės suteikti ne tik žemės sklypo savininkas, kaip yra numatyta dabar, bet ir šio žemės sklypo valdytojas.

Tad priimtu Laukinės augalijos įstatymu (projektas Nr. XIIIP-3816(3) nustatyta, kad naudojant laukinių augalų ir grybų išteklius, vandens telkinio ar žemės savininko (jeigu žemės valdytojas yra kitas asmuo, negu savininkas – žemės valdytojo) sutikimas reikalingas šiais atvejais:

  • kertant krūmus ir medžius;
  • pjaunant ir kertant medžių ir krūmų šakas ar jų dalis (išskyrus asmeniniams dekoratyviniams tikslams valstybinėje žemėje);
  • išsikasant krūmų ir medžių sodinukus;
  • raunant medžių ir krūmų šaknis;
  • leidžiant sulą (išskyrus, kai sula leidžiama valstybiniuose miškuose asmeniniams, šeimos ar namų ūkio poreikiams, nesusijusiems su verslu ar profesija);
  • šienaujant, išskyrus atvejus, kai šienaujama valstybiniame miške esančiose aikštėse, pelkėse, kvartalinėse linijose, kitoje ne miško auginimui skirtoje miško žemėje, taip pat retuose medynuose, kuriuose nėra galimybių miškui atželti;
  • lupant žievę nuo gyvų medžių ir krūmų;
  • imant miško paklotę;
  • naudojant nendrių išteklius ūkiniais tikslais ar poreikiams, susijusiems su verslu ar profesija;
  • renkant riešutus, grybus, uogas privačioje žemėje arčiau kaip 100 m nuo savininkų sodybų.

Įstatymas priimtas už balsavus 47, prieš – 3, susilaikius 31 Seimo nariui. Pataisos įsigalios 2021 m. gegužės 1 d.

Seimas neleido iš biudžeto kompensuoti paukščių padarytos žalos

Laukinių paukščių, skirtingai nei vilkų, padarytos žalos gyventojams valstybė nekompensuos. Jeigu Seimas parlamentarų pataisą būtų priėmęs, tokioms kompensacijoms biudžete būtų tekę numatyti apie 6 mln. eurų. 

Už tokią Laukinės gyvūnijos įstatymo pataisą, kurią siūlė „valstiečiai“ Viktoras Rinkevičius, Audrys Šimas ir Aurimas Gaidžiūnas, ketvirtadienį balsavo 37 Seimo nariai, prieš – 10, o susilaikė 30.

Mišriai Seimo narių grupei priklausantis Povilas Urbšys prognozavo, kad tokiomis kompensacijomis visų pirma pasinaudotų stambieji ūkininkai. Aplinkos apsaugos komiteto narė „valstietė“ Virginija Vingrienė abejojo, ar tokioms kompensacijoms pritartų Briuselis.

„Neleistų naudoti lėšų kompensuoti. (...) Juo labiau, kad būtų kreiptasi kompensacijos įvairias atvejais. Tarkim, varnėnai nulesė vyšnias, kregždutės apdergė nudažyto namo sienas, čia būtų įvairiausių interpretacijų ir aspektų, o žalos atlyginimas biudžetui būtų didelė našta“, – aiškino ji. 

Tuo tarpu „valstietis“ Valius Ąžuolas tikino, kad kompensacijos reikalingos. „Kompensacijos turėtų būti. Galime diskutuoti dėl jų dydžio, žalos dydžio, kitų dalykų. Bet pavyzdys, netgi dabar, jeigu laukiniai žvėrys padaro tam tikrą žalą, yra tam tikras kompensacijos mechanizmas, kaip tai yra atlyginama“, – kalbėjo Seimo Biudžeto ir finansų komiteto vadovas.

Parlamentarai siūlė įpareigoti aplinkos ir žemės ūkio ministrus nustatytų saugomų gyvūnų sąrašą, už kurių padarytą žalą būtų atlyginama.  

Naujos redakcijos Laukinės gyvūnijos įstatyme (projektas Nr. XIIIP-3817(3) nustatyti ir patikslinti esminiai reikalavimai leidimų išdavimui, galiojimo sustabdymui, galiojimo sustabdymo panaikinimui ir galiojimo panaikinimui šioms veiklos rūšims:

  • laukinių gyvūnų introdukcijai/reintrodukcijai;
  • naudoti invazines rūšis; įvežti/išvežti laukinius gyvūnus į/iš Lietuvos Respublikos;
  • įkurti zoologijos sodą;
  • laikyti nelaisvėje laukinius gyvūnus;
  • naudoti laukinius gyvūnus;
  • naudoti laukinius gyvūnus kryžminimui.

Įstatymas įsigalioja 2021 m. gegužės 1 d.

MŪ, BNS, LRS inf.

Gudinas - mobilioji apacia 20.05.14

Naujienų prenumerata

Aktualus klausimas
Kas, Jūsų nuomone, labiausiai lemia žemės ūkio paskirties sklypų kainą?
Orai