Basf 2024 04 09 A1 Basf 2024 04 09 m1
Aplinka, miškai
Biodegalai: mitai ir realybė
Asociatyvi manoūkis.lt nuotr.

Kaunas. Rapsai virsta ne tik gyvulių pašarais, aliejumi, bet ir biodegalais, kurių vis dažniau raginama atsisakyti, nes esą jie kalti dėl brangstančio maisto, gamtinės įvairovės nykimo ir didėjančių CO2 emisijų. Kiek pagrįsti tokie argumentai?

Lietuvoje gaminami biodegalai sumažina CO2 emisijas nuo 50 iki 90 proc., palyginti su mineraliniais degalais. Tokioje situacijoje, atrodo, abejonių dėl biodegalų neturėtų kilti, bet racionalius argumentus lydi įvairūs mitai.

Vienas iš tokių mitų – rapsų užimtuose žemės plotuose būtų galima auginti javus ne biodegalams, o maistui. Kitas – nusikaltimas maisto produktą naudoti degalams. Vis dėlto didžioji dalis perdirbtų rapsų virsta ne degalais, o baltyminiais pašarais ir aliejumi, biodegalai gaminami tik iš perteklinio aliejaus.

Bioversija m7 2024 03 29

„Tam, kad apsirūpintume vietiniais baltymais, ES perdirbama apie 24 mln. t rapsų per metus. Iš jų gaunama apie 14–15 mln. t rapsų baltymų, kurie naudojami pašarui, maistui. Taip pat pagaminama apie 9 mln. t aliejaus. Iš šio kiekio maistui ir pašarams panaudojama apie 3 mln. t, apie 0,5 mln. t eksportuojama, likusi dalis – apie 5,5 mln. t – lieka biodegalams“, – pasakoja Lietuvos grūdų perdirbėjų ir prekybininkų asociacijos direktorė Dalia Ruščiauskienė.

Pasak jos, jei neturėtume rapsų išspaudų, pašarams reikėtų importuoti dar daugiau genetiškai modifikuotų sojų, kitų baltyminių žaliavų. Ar tai būtų tvaru, kai ES siekia pati apsirūpinti baltymine žaliava maistui?

Didina dirvožemio derlingumą

Dar vienas kaltinimas rapsams ir biodegalams – toliau rapsų naudoti negalima, nes esą pasėliams skiriama šimtai tūkstančių hektarų žemės, joje intensyviai naudojamos mineralinės trąšos ir pesticidai. Jie kaltinami ir dėl biologinės įvairovės mažėjimo, nes suariant vis daugiau pievų lieka mažiau natūralių buveinių paukščiams ir kitiems gyvūnams.

2022 m. duomenimis, Lietuvoje bendras deklaruotas ariamos žemės plotas – 2,3 mln. ha, iš kurių rapsai sudarė tik 0,33 mln. ha, tad kaltinti juos dėl ariamų pievų nebūtų tikslu.

„Rapsai bioįvairovės neblogina, priešingai – auginame daug miglinių javų, o rapsai yra bastutinis augalas, labai pagerinantis bioįvairovę, padidinantis dirvožemio derlingumą. Pavyzdžiui, vien tik žiedlapių į 1 ha nukrinta 3 tonos. Bendrai rapsai dirvoje palieka daugiau nei 10 t organinių medžiagų – tai natūrali trąša. Pasiimame tik 3–4 t rapsų grūdelių, iš kurių pagaminama 1–1,5 t biodegalų ir 2–2,5 t vertingų baltyminių pašarų“, – sako Lietuvos grūdų augintojų asociacijos pirmininkas Aušrys Macijauskas.

Biodegalai – ateitis?

Eurostato duomenimis, 2021-aisiais 63,49 proc. automobilių degalų sudarė benzinas, dyzelinas ir dujos, apie 6,29 proc. – biodegalai ir biodujos, likusi dalis – elektra.

Lietuvos atsinaujinančių išteklių energetikos konfederacijos prezidento Martyno Nagevičiaus teigimu, Lietuvoje elektrinių automobilių tik daugės, elektra sudarys 5,66 proc. visos transporto sunaudojamos energijos. Pagal vieną iš scenarijų, likusi kuro dalis pasiskirstytų taip: 79,35 proc. sudarytų benzinas, dyzelinas ir dujos, o 14,99 proc. – biodegalai ir biodujos. Taigi biodegalai pakeistų iš iškastinių žaliavų išgaunamus degalus.

Parengta: pagal LGAA inf.
    Gudinas -  23 06 14 + MU 2024

    (0)

    Dėmesio! Atsakomybė už komentarų turinį tenka patiems komentuotojams.

    Komentuokite atsakingai, gerbkite kitų nuomonę.

    Norėdami parašyti savo nuomonę – prisijunkite.

    Apklausa
    Ko tikitės iš šiųmečio pasėlių deklaravimo?
    Visos apklausos