Vilnius. Dekarbonizacijos proceso „Misija 0“ Žemės ūkio ir miškininkystės darbo grupė pristatė šio sektoriaus preliminarų priemonių, kurios padėtų Lietuvai tapti neutraliai klimatui iki 2050 m., sąrašą.

Pristatydama priemones Aistė Jotautytė (audito ir mokesčių konsultacijų bendrovė „PricewaterhouseCoopers“) sakė, kad iš darbo grupėje dalyvaujančių socialinių partnerių gauta per 50 pasiūlymų, kurie padėtų žemės ūkiui ir miškininkystei tapti neutralioms klimato kaitos atžvilgiu.

Šie pasiūlymai pateikti Žemės ūkio ir Aplinkos ministerijoms nuspręsti, kurias priemones ir kokiu mastu būtų galima įgyvendinti. Iš pasiūlytų priemonių planuojama įgyvendinti 41, kurios padėtų sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) emisijas, taupyti kurą, energiją ir t. t.

Siūlomos priemonės

Priemonės sugrupuotos į keletą grupių ir tematikų. Pasak A. Jotautytės, didžiausi ŠESD emisijų mažinimai galimi žemės naudojimo ir žemės naudojimo keitimo srities priemonių grupėje. Daugiausia investicijų pareikalaus augalininkystės priemonės.

Augalininkystės sektoriuje planuojama įgyvendinti 9 priemones: subalansuotą mineralinių trąšų naudojimą, neariminių technologijų plėtrą, augalų kaitos skatinimą, tiksliųjų tręšimo technologijų plėtrą, tarpinių pasėlių auginimą, ekologinio ūkininkavimo skatinimą, baltyminių augalų plotų didinimą, tvarų valstybinės žemės naudojimą, sodų ir uogynų tvarkymą gamtai palankiu būdu.

Pasak A. Jotautytės, minėtos priemonės pareikalautų 831 mln. Eur investicijų, o jas įgyvendinus ŠESD emisijos sumažėtų 3,5 tūkst. kilotonų (kt). 

Žemės naudojimo ir žemės naudojimo keitimo priemonių grupėje planuojamos 5 priemonės, kurias įdiegus ŠESD emisijos sumažėtų daugiau kaip 7,2 tūkst. kt. Tai – organinės dirvožemio anglies kaupimas, šlapynių atkūrimas, natūralių šlapynių ir pievų plotų išsaugojimas, natūralių pievų tvarkymas. Šioms priemonėms įgyvendinti reikėtų 54 mln. Eur lėšų.

Gyvulininkystės sektoriuje siūloma įgyvendinti 3 priemones: ekstensyvią pievų priežiūrą ganant gyvulius, investicinę paramą gyvulininkystės ūkiuose diegiant klimatui palankias metodikas, pašarų sudėties keitimo tyrimus, siekiant sumažinti išsiskiriamų metano ir azoto junginių kiekį. Planuojama, kad šios priemonės ŠESD emisijas padėtų sumažinti 1,5 tūkst. kt, tam reikėtų 125 mln. eurų.

Miškininkystei planuojama taikyti 3 priemones (medžių savaiminukų išsaugojimą ir įtraukimą į miško žemės apskaitą, miškų kokybės gerinimą, pramoninių teritorijų apželdinimą), kurioms reikėtų 15 mln. Eur lėšų (CO₂ emisijos sumažėtų 120 kt).

Kuro mažinimo srityje numatyta įgyvendinti 2 priemones – trumpųjų tiekimo grandinių ir žemės ūkio urbanizuotose vietovėse plėtrą, antros kartos biodegalais ir elektra varomos žemės ūkio technikos naudojimo skatinimą. Tai padėtų CO₂ emisijas sumažinti 905 kt, priemonėms reikėtų 10 mln. Eur investicijų.

Siūlomos 4 švietimo ir mokslo bei technologijų plėtros priemonės konsultavimo srityje: būtų siekiama rasti energetiškai efektyviausias ir klimatui palankiausias ūkininkavimo praktikas, skatinamas žemės ūkio technikos dalijimosi modelis, siekiama sukurti ir pradėti taikyti ŠESD apskaitos sistemą ūkio lygiu, vykdomas informavimas ir konsultavimas apie tvarių ūkininkavimo modelių taikymą. Minėtos priemonės pareikalautų 28 mln. eurų.

Be to, dar planuojama taikyti priemones, kurios padėtų šviesti visuomenę apie sveiką ir aplinkai draugišką mitybą, taip pat skatinti ekologiškų produktų vartojimą ir pan.

Kaip pastebėjo A. Jotautytė, dešimties pasiūlytų priemonių nenumatoma įgyvendinti.

Siūloma tęsti 10 esamų priemonių

Planuojama pratęsti 10 esamų politikos priemonių, kurios jau numatytos Nacionaliniame energetikos ir klimato srities veiksmų plane (NEKSVP). Joms reikės 100 mln. Eur investicijų.

Tarp tokių priemonių – žaliosios paklotės žemės ūkio naudmenose, agromiškininkystės ir agrosodininkystės plėtojimo skatinimas, ariamų durpžemių keitimas pievomis, kraštovaizdžio elementų išsaugojimas, tausojanti vaisių ir daržovių programa, nacionalinių ŠESD emisijų ir anglies sankaupų pokyčių rodiklių nustatymas, žemės ūkio technologinių kortelių peržiūra, siekiant sumažinti sunaudojamo kuro kiekį, mokestinių lengvatų, taikomų žemės ūkyje naudojamam transportui, atsisakymas, iškastinio kuro naudojimo mažinimas žemės ūkio, miškininkystės ir žuvininkystės sektoriuose ir kt.

Lėšų numatyta ne viskam

Aptartos siūlomos priemonės turėtų būti įtrauktos į atnaujintą NEKSVP.  

Kaip sakė žemės ūkio ministro patarėja Kristina Simonaitytė, lėšų minėtoms priemonėms būtų skiriama iš įvairių fondų. Tačiau kai kurioms iš pasiūlytų priemonių pinigų kol kas nenumatyta arba numatytos tik dalinės lėšos pirminiams etapams.

Kai kurioms priemonėms lėšų bus skiriamos iš Kaimo plėtros fondo patvirtinus naująjį Strateginį planą. Kiti lėšų šaltiniai – RRF ar Modernizavimo fondai.

„Procesas nėra baigtinis, pasiūlytos priemonės iki galo neaptartos. Norime išgirsti darbo grupės dalyvių mintis ir komentarus“, – sakė K. Simonaitytė.

Sulaukė miškininkų kritikos

Žemės ūkio ir miškininkystės darbo grupės posėdyje daugiausia kritikos dėl pasiūlytų priemonių pažėrė miškininkų atstovai. Kaip teigė Lietuvos miško ir žemės savininkių asociacijos vadovas Algis Gaižutis, tarp pasiūlytų priemonių jis nematė to, ką siūlė miškininkai.

„Tai, ką pamačiau, kardinaliai nuvylė. Miškininkai siūlė argumentuotas priemones, tarp jų – trumpos rotacijos želdinių, medelynų plėtrą ir pan. Visa tai neįtraukta. Ambicingam miškingumo didinimo planui reikia ruoštis, bet to nėra“, – sakė A. Gaižutis.

Mindaugas Šilininkas teigė, kad viena efektyviausių anglies kaupimo priemonių būtų trumpos rotacijos želdiniai. Deja, pasak jo, šių instrumentų valdžia nesiruošia išnaudoti.

Aplinkosaugininkas, atliekų tvarkymo specialistas Alfonsas Brazas stebėjosi, kad, pasak jo, per dvejus metus dabartinė Vyriausybė nepadarė nieko, kad išplėstų miškų plotus, mišku apželdintų apleistas žemes, rekultivuotų apleistus plotus.

„Žemdirbiams neskiriama pakankamai pinigų, kad jie galėtų padaryti tai, ko reikalaujama. O miškininkystės plėtra galėtų prisidėti prie CO₂ sumažinimo. Tai būtų racionalu ir efektyvu. Tokiu būdu ir žemės ūkiui nereikėtų trauktis. Tačiau miškų plotai beveik nedidėja, nebent patys apželia“, – kalbėjo A. Brazas.

Jis siūlė derėtis su Europos Komisija, kad sutaupytas miškininkystės emisijas užskaitytų kitiems sektoriams.

Reaguodama į pasisakymą K. Simonaitytė teigė, kad būtų ne visai teisinga sakyti, jog visas emisijas pasidengs miškai. Žemės ūkio sektoriuje taip pat yra daug potencialo emisijoms mažinti naudojantis tam tikromis NEKSVP priemonėmis, kurioms numatytas finansavimas Strateginiame plane.  

Diskusijai įsibėgėjus, nutarta surengti atskirą darbo grupės susitikimą, kuriame išsamiau būtų aptartos miškininkystės temos.

Dar laukia derinimo procesas

Žemdirbių atstovų pasisakymų dėl pasiūlytų priemonių šį kartą nebuvo. Tik Rimantas Čiūtas atkreipė dėmesį į inovatyvią priemonę – bioanglies (vadinamojo biocharo) panaudojimą. Pasak jo, žemės ūkyje tai padėtų mažinti CO₂. Tačiau šis pasiūlymas neįtrauktas tarp numatomų įgyvendinti priemonių.

Apibendrindama susitikimą K. Simonaitytė teigė, kad reikia žiūrėti ne tik į atskiras priemones, bet į plano visumą. „Mums labai svarbu, kad kiekvienas sektorius rastų jam tinkamas priemones. Kalbėdami apie žemės ūkį nepamirškime, kad Strateginio plano biudžetas ribotas, yra labai daug prioritetų, Europos Sąjungos reikalavimai skirti dėmesį vienai ar kitai sričiai. Didelis dėmesys skiriamas žaliajai transformacijai, ypač ekoschemose.

Baigiantis darbo grupės susitikimui, kuris vyko ketvirtadienį, paskelbta, kad savaitę laukiama pastabų ir pasiūlymų dėl pateiktų priemonių korekcijų, o vėliau dar tęsis jų derinimo procesas.

Dekarbonizacijos darbo grupės veikia ne tik žemė ūkio ir miškininkystės, bet ir dar keturiuose sektoriuose – energetikos, pramonės, transporto bei atliekų-žiedinės ekonomikos. Visų jų tikslas tas pats – rasti bendrą sutarimą, ką daryti, kad Lietuva iki 2050 m. taptų klimatui neutrali.