Vilnius. Ūkininkai prašo atsakingų institucijų baigti demagogijas ir pagaliau imtis veiksmų: apie laukinių gyvūnų daromą žalą diskutuojama kasmet, tačiau kai kurių sprendimų vis dar nėra.

Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) gegužės viduryje teigė, kad laukinių paukščių žala galės būti atlyginta iš Aplinkos apsaugos rėmimo programos lėšų. Vis dėlto, pasak situaciją trečiadienį parlamentiniame Kaimo reikalų komitete pristačiusio žemės ūkio ministro patarėjo Daivaro Rybakovo, Vyriausybė tokį ŽŪM siūlymą grąžino tobulinti.

Anot jo, siūlymui nepritarė Aplinkos ministerija (AM), tad reikia rasti kompromisą tiek su ja, tiek su Finansų ministerija, iš kur paukščių daroma žala galėtų būti kompensuojama.

D. Rybakovo teigimu, išanalizavus duomenis, kiek medžiotojai sumoka už medžiojamų gyvūnų padarytą žalą, galima kelti prielaidą, kad preliminari suma, reikalinga paukščių žalai kompensuoti, galėtų siekti 3 mln. eurų.

Tačiau tokioms prielaidoms prieštaravo aplinkos ministro patarėjas Marius Čepulis. Pasak jo, šiuo metu Lietuvos ornitologų draugija kartu su mokslininkais atlieka tyrimą, kitais metais projektas baigsis ir tuomet bus aiški konkreti žala. „3 mln. eurų – paimta iš lubų. Mes neskubame, nes turėsime tikslią informaciją ir galėsime ja remtis“, – argumentavo AM atstovas.

M. Čepulio teigimu, Aplinkos apsaugos rėmimo programos lėšų neužtenka, todėl ŽŪM siūlymui ir nepritarta. Kalbėdamas apie medžiojamų gyvūnų daromą žalą jis priminė, kad dauguma sprendimų – savivaldybių rankose.

„Turime suprasti, kad esame gamtos dalis ir turime dalytis, norime to ar ne. Juk mes esame jų teritorijoje, o ne jie mūsų“, – apie gyvūnus ir jų daromą žalą ūkininkų laukams kalbėjo M. Čepulis.

Jis ragino ieškoti įvairių atbaidymo, dalies laukelių palikimo gyvūnams sprendimų, siūlė svarstyti galimybes, kad tam tikrose gamtiniu požiūriu svarbesnėse teritorijose būtų kompensuojama daugiau.

„Tų mechanizmų yra, galima rasti pusiausvyrą, bet negalima sakyti, kad reikia kompensuoti visur 100 procentų“, – sakė aplinkos ministro patarėjas, svarstydamas, ar reikia kompensuoti žalą, kai per lauką perbrenda elnias.

Socialiniai partneriai ragino ministerijas neišsisukinėti nuo sprendimų, o juos priimti. „Migruojančių paukščių daromos žalos klausimas keliamas ne pirmus metus, todėl AM argumentai, kad šiemet suskaičiuosime ir tik tada ką nors darysime, atrodo kaip eilinis klausimo sprendimo atidėjimas“, – nuotolinio posėdžio dalyviams rašė Lietuvos savivaldybių asociacijos patarėjas kaimo ir teritorijų planavimo klausimais Gediminas Vaičionis.

Tiek parlamentarai, tiek žemdirbiai ragino institucijas remtis užsienio šalių patirtimi, jei sudėtinga rasti savus sprendimus. Seimo nariai svarstė prašyti tiek Aplinkos, tiek Žemės ūkio ministerijos kitame posėdyje pristatyti konkrečias kitų šalių praktikas sprendžiant šį klausimą.

„Švedija seniai ES patvirtino ir vėl atnaujino laukinių gyvūnų, įskaitant žąsis, gulbes ir gerves, žalos kompensavimo priemonę. Ar negalima nuo jų nusirašyti be jokių projektų?“ – ragino ir Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos prezidentas Eimantas Pranauskas.

LŽŪBA atstovai pateikė kelis pavyzdžius, kaip šiųmečius pasėlius niokoja paukščiai ir net juos atsėjus scenarijus kartojasi, tad žemdirbiai visiškai nusivylę.

„Baikite tyčiotis iš žmonių, mieli aplinkos apsaugos žmonės. Pašarų ūkininkai nebeturi. Prašau, vieną kartą imkitės ir ieškokite galimybių, kaip tuos nuostolius atlyginti. Tų patrankų (paukščių baidymo – red. past.) turime ir be jūsų pamokymų. Kitos šalys turi (mechanizmus – red. past.), nes jos rūpinasi žmonėmis, kurie juos maitina“, – emocingai kalbėjo LŽŪBA generalinis direktorius Jonas Sviderskis.

Asociacijų atstovams antrino ir patys ūkininkai. Lietuvos avių augintojų asociacijos vadovė Gintarė Kisielienė siūlė kartu su žąsimis, gulbėmis ir gervėmis į kompensavimo mechanizmus įtraukti ir varninius paukščius. „Apsaugos jokios neveikia, siunčiau filmuotą medžiagą. Visi rulonai sukapoti, kuo reikės šerti žiemą, neaišku“, – posėdžio dalyviams apie kovų ir kranklių daromą žalą rašė G. Kisielienė.

Pakruojo bendrovės „Šukioniai“ vadovo Irmanto Morkūno teigimu, nors gyvūnų būdavo ir anksčiau, tačiau dabar jų gerokai daugiau, tad ir jų daroma žala tik auga.

„Šiemet 55 ha turėjome atsėti (dėl gyvūnų padarytos žalos – red. past.). Prasidėjo liūtys – neatsėjome. Kaip paruošti pašarų? Mums šiandien reikia sprendimo, ne rytoj ar už metų. Ko gero, turėsime parduoti dalį karvių, galbūt kažkiek darbuotojų atleisti...

Kreipėmės dėl kompensacijos į žemės ūkio skyrių, bet jie sako, kad nėra metodikos. Nekalbame apie hektarą, kad kažkur paretino, kalbame apie didelius plotus. Kiekvienais metais galėdavome atsėti, bet šiemet visur vanduo“, – nelaukti tyrimų rezultatų ir sprendimus dėl  žalos apskaičiavimo metodikos priimti kuo greičiau ragino I. Morkūnas.

Ne ką geresnė situacija Kupiškio krašte. Šio rajono ūkininkė Adelė Adamonienė pasakojo, kad jiems pavyko atsėti 54 ha nuniokotų pasėlių, tačiau dabar tenka „eilinį kartą budėti dienomis ir naktimis, tačiau lesa dar intensyviau“.

„Mūsų laukai – jų maitinimo laukai. Tai kada juos galėsiu deklaruoti?.. Aišku, bus nuoskaitos. Pritariu Irmantui, nėra kito kelio – tik naikinti bandas. Jeigu taip toliau aplinkosaugininkai tvarkys mūsų gyvenimą, tikrai nematau perspektyvos.

Šiais metais tų balų pilna, melioracija neveikia, jei dar ir toliau pelkes didina, tai nieko nebereikia. Kam toliau kankintis? Tegul šiandien žmonės sprendžia, priima sprendimus, kaip toliau gyventi, nes iš tikrųjų pašarų rudenį nebus. (...) Ar galima valstybei pasiekti tokį lygį? Visiškas neūkiškumas. Jeigu kenkia šie paukščiai, tai kodėl neleidžia šaudyti?..“ – klausė ūkininkė.

Vis dėlto kompensavimo tvarkos greitai niekas nežadėjo. Parlamentinio komiteto pirmininkas Viktoras Pranckietis ragino visas institucijas apsispręsti, kiek ir ką reikia saugoti, taip pat kaip vieną iš sprendimo būdų siūlė specialiai paukščiams ir žvėrims užsėti laukus saugomų teritorijų valstybinėje žemėje, gal bent kiek sumažėtų žala ūkininkams, kai kuo maitintis rastų ir kituose laukuose.

„Tai – gamyba, o ne paukščių šėrykla. Jei tų paukščių daugės beatodairiškai, vieną dieną vis tiek turėsime nuspręsti, kiek jų galime išmaitinti. (...) Prieš metus mums sakė, kad nėra metodikos – tai kurkite jas“, – diskusiją apibendrino V. Pranckietis, dar kartą paraginęs ministerijas imtis veiksmų.