Dimedium 22 05 01 Dimedium 22 05 01
Aplinka, miškai
Padės žemdirbiams sužinoti, kur jų ūkiuose susidaro dujų emisija
Asociatyvi pixabay.com nuotr.

Vilnius. Sukurtas šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) ūkio lygmens apskaitos sistemos modelis, kuris padės žemdirbiams sužinoti, kur ūkyje susidaro šių dujų emisijos.

Jį sukūrė programos „Kurk Lietuvai“ komanda. Projekto vadovės Gabijos Tamulaitytės teigimu, ūkio lygmens ŠESD apskaitos sistema veiks naudojant skaičiuoklę, kuri, žemdirbiui suvedus reikalingus duomenis, apskaičiuos ūkio ŠESD rodiklius.

„Analizuojant gautus duomenis galima matyti, kurios ūkyje vykdomos veiklos išskiria didžiausias emisijas, taip pat įvertinti šių veiklų būtinumą ir jas optimizuojant pasiekti aukštesnių tvarumo standartų.

Bioversija 22 02 02

Svarbu ir tai, kad siekiant ūkio aplinkos tvarumo kuriamas ir jo ekonominis tvarumas. Dirvožemio tausojimas, mažesnis iškastinio kuro naudojimas, ūkio antrinių žaliavų ir optimalus vandens išteklių panaudojimas veda prie ilgalaikių teigiamų rezultatų ir ekologinio bei ekonominio ūkio stabilumo“, – pabrėžia G. Tamulaitytė.

Anot jos, mintis sukurti ŠESD ūkio lygmens apskaitos modelį gimė dėl tikslo turėti veikiančią ŠESD ūkio lygmens apskaitos sistemą iki 2025 metų.

„Sistema skirta tam, kad padėtų ūkininkams prisitaikyti prie klimato kaitos naudojant kuo tvaresnius ūkininkavimo metodus ir geriau valdyti ūkio resursus“, – pabrėžia projekto vadovė.

Paklausta, kodėl pasirinkta idėja, susijusi su žemės ūkiu, atsako, jog šis sektorius liečia kiekvieną, nes aprūpina maistu, audiniais ir kitomis medžiagomis. Taip pat pabrėžė, kad tai vienas iš klimato kaitai jautriausių sektorių.

„Žemės ūkyje išsiskiria trejos ŠESD: metanas, azoto suboksidas ir CO2. Jos spartina klimato kaitą, o patekusios į aplinką trikdo natūralius anglies ir azoto apykaitos ciklus, neigiamai veikia vandens telkinius, augaliją.

Vedant ŠESD apskaitą galima matyti, kaip skirtingos ūkininkavimo technikos veikia šių dujų išsiskyrimą. Ūkininkas, žinodamas jų poveikį aplinkai, gali nuspręsti rinktis tvaresnius ūkininkavimo metodus, pavyzdžiui, taupant degalus ir mažinant COemisiją lauką arti tik prieš sėją, sėjomainai naudoti raudonuosius dobilus ir taip padidinti azoto bei organinės dirvožemio anglies kiekį.

Lietuvos ūkiai įvairūs, tad ir sprendimai turi būti individualūs. Nėra vienos visiems tinkančios technikos. Todėl reikalinga ūkio lygmens ŠESD apskaitos sistema, kuri padėtų žemdirbiams priimti tikslingus sprendimus pagal individualią situaciją“, – ŠESD ūkio lygmens apskaitos sistemos privalumus vardija G. Tamulaitytė.

Nors skaičiuoklė, kuri bus naudojama ūkio lygmens ŠESD apskaitos sistemoje Lietuvoje, dar kuriama, projekto vadovė sako, kad ji bus elektroninė. Prie jos prisijungęs ūkininkas turės suvesti nurodytus duomenis, kad gautų ŠESD rezultatus.

„Siekiama, kad kuo daugiau kitur ūkininko pateikiamų duomenų būtų įvedama automatiškai ir jų nereikėtų įvedinėti kelis kartus skirtingose sistemose“, – sako ji.

G. Tamulaitytės teigimu, ūkio lygmens ŠESD apskaitos sistemos projektą nuo šiol tęs Žemės ūkio ministerija, o „Kurk Lietuvai“ komanda pradės antrąjį projektą, susijusį su anglies kaupimu.

Autorius: Eulalija Jonuškienė
Gudinas - mobilioji apacia 21.03.14

(0)

Dėmesio! Atsakomybė už komentarų turinį tenka patiems komentuotojams.

Komentuokite atsakingai, gerbkite kitų nuomonę.

Norėdami parašyti savo nuomonę – prisijunkite.

Taip pat šia tema skaitykite
Skaitomiausios naujienos
Verslo informacija
Apklausa
Ar ganote melžiamas karves?
Visos apklausos