Vilnius. Ilgą laiką trukusios ūkininkų ir Aplinkos ministerijos diskusijos, kas ir kaip turi tvarkyti šienainio plėveles bei tinklelius davė rezultatų – ministerija pateikė įmonių, tvarkančių tokias atliekas, sąrašą.

Trečiadienį Seimo Kaimo reikalų komitete Aplinkos ministerijos (AM) Atliekų tvarkymo grupės vadovė Agnė Bagočiūtė teigė, kad toks sąrašas bus nuolat atnaujinimas, taip pat ministerija parengs bei vienoje vietoje publikuos ir kitą žemdirbiams aktualią informaciją apie atliekų tvarkymą.

Iš 29 tai galinčių daryti įmonių, tik septynios (devyniuose taškuose) nurodė priimančios tokias atliekas. Trys iš jų – Vilniuje, pora – Šiauliuose bei Šiaulių rajone, po vieną – Ukmergėje, Klaipėdos r., Telšiuose ir Marijampolėje. Šešios iš jų priima ir ritinių plėvelę, ir tinklelius, trys – tik plėvelę. Išsamus įmonių sąrašas su kontaktais – Aplinkos ministerijos tinklalapyje.

Taip pat, pasak A. Bagočiūtės, žemdirbiams yra išplatintas paaiškinimas, kaip, pagal dabar galiojantį teisinį reglamentą, reikia tvarkyti atliekas.

Aplinkos ministerija aiškina, kad šienainį į plėvelę pakuojantys ūkininkai ir žemės ūkio bendrovės yra atliekų darytojai ir turėtojai, todėl pagal teisės aktų reikalavimus privalo rūšiuoti šias atliekas ir tvarkyti jas arba patys, jei turi reikiamus leidimus ir yra registruoti Atliekų tvarkytojų valstybės registre, arba atiduoti turintiems teisę tokias atliekas tvarkyti atliekų tvarkytojams.

Šienainio pakuočių atliekas jų susidarymo vietoje galima laikyti iki jų perdavimo atliekų tvarkytojams ne ilgiau kaip vienus metus. Kadangi šių pakuočių (plastikinės plėvelės ir ritinių tinklų) atliekos susidaro ne buityje, bet žemės ūkio veikloje, tokių atliekų turėtojai atliekas privalo perduoti atliekų tvarkytojams pagal rašytines sutartis dėl šių atliekų naudojimo ir (ar) šalinimo.

Pirmenybė teiktina tiems atliekų tvarkytojams, kurie tokias atliekas perdirba. Šienainio pakuočių atliekų šalinimas sąvartyne – kraštutinė jų tvarkymo priemonė. Ji galėtų būti taikoma tik tada, kai tokių atliekų negalima perdirbti, panaudoti energijai gauti ar kitam tikslui.

Pristatydama situaciją Seimo nariams A. Bagočiūtė, priminė, kad žemdirbiai, patys arba per vežėją perdavę atliekas jų tvarkytojui, privalo turėti šių atliekų perdavimą patvirtinantį dokumentą (pvz., sąskaitą faktūrą; atliekų perdavimo–priėmimo aktą; atliekų vežimo lydraštį).

Kaimo reikalų komitete buvo grįžta ir prie Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo pakeitimų. Pasak A. Bagočiūtės, diskutuojant su socialiniais partneriai paaiškėjo, kad kai kurias sąvokas ministerija ir žemdirbiai traktuoja skirtingai, tad buvo nutarta daryti pertrauką, paprašyti Europos Komisijos išaiškinimo, išstudijuoti kitų šalių patirtį ir prie įstatymo projekto grįžti vėliau.

MŪ, AM inf.