Babtai (Kauno r.). Pirmosios gegužės dienos palepino šiluma ir saule, todėl jau tuoj sužys obelys. Kol  žiedai dar yra rausvojo pumpuro tarpsnio, pats metas paskubėti nupurkšti vaismedžius.

Kaip „Mano ūkiui“ sakė Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro Sodininkystės ir daržininkystės instituto Augalų apsaugos laboratorijos vedėja Alma Valiuškaitė, dabar tiksi paskutinės valandos, kai dar galima suspėti optimaliu laiku nupurkšti obelis fungicido ir insekticido mišiniu. Mat purkšti tada, kai vaismedžiai jau žydi – nerekomenduojama dėl bičių apsaugos (jei vis tik būtina purkšti, tai padaryti galima nebent vakare, po 21 valandos, kai bitės nebeskraido).

Šiuo metu daugumos veislių obelų pumpurai kaip tik ir yra tinkamiausio – rausvojo pumpuro – tarpsnio. O štai kaulavaisiai – trešnės, vyšnios ir slyvos – jau masiškai žydi, tad jų purškimą reikia nukelti po žydėjimo.

„Purškimas rausvojo pumpuro tarpsniu visų pirma apsaugo nuo rauplių – pirminės ir kai kur jau spėjusios prasidėti antrinės jų infekcijos. Taip pat nuo pirmųjų kenkėjų – amarų (nuotraukoje), tripsų, blakučių. Iš dalies ir nuo žiedgraužių, nors nuo jų derėjo purkšti šiek tiek anksčiau“, – paaiškina A. Valiuškaitė.

Mokslininkė primena, kad svarbu taisyklingai paruošti purškimui darbinį tirpalą. Pirmiausiai reikia atidžiai perskaityti įsigytų fungicido ir insekticido naudojimo instrukcijas.

„Apdorojant mėgėjiško tipo ar nedidelius verslinius sodus, paprastai naudojamas standartinis 10 l talpos nugarinis purkštuvas. Darbinis tirpalas ruošiamas taip: pirmiausia į purkštuvą įpilama keli litrai vandens, tada atskirame inde atskiedžiamas fungicidas ir tirpalas supilamas į purkštuvo talpą. Skiedimui naudotas indas perskalaujamas tris kartus ir turinys kaskart supilamas į purkštuvą. Tada tame inde ištirpinamas insekticidas ir tirpalas supilamas į purkštuvą. Ir vėl analogiškai indas perskalaujamas tris kartus, turinį kaskart supilant į purkštuvą. Purkštuvas pripildomas vandeniu iki reikiamo lygio, ir jau galima žygiuoti į sodą“, – smulkiai darbinio tirpalo ruošimo eigą paaiškina mokslininkė.

Žinoma, būtina naudoti asmenines apsaugos priemones: pirštines, apsauginius akinius, kvėpavimo takų kaukę, idealu būtų vilkėti vienkartinį apsauginį kombinezoną. Dar svarbu laikytis kelių pagrindinių taisyklių.

Purkšti negalima, jei vėjo greitis didesnis kaip 2 m/s. Po purškimo iki lietaus turi praeiti atitinkamas laikotarpis; jei lietus nulyja anksčiau, purškimą tenka kartoti. Purkšti galima oro temperatūrai esant nuo 10 iki 25 laipsnių šilumos. Reikia stengtis, kad išpurkšto tirpalo nuostoliai būtų kuo mažesni.

Labai svarbu, kad nuo paskutinio purškimo iki derliaus nuėmimo praeitų laikas, kuris yra nustatytas kiekvienai veikliajai medžiagai. Vaismedžiams nuo žalingų organizmų naudotinos tik tokios augalų apsaugos priemonės, kurios nekenksmingos ar mažai kenksmingos naudingiems vabzdžiams ir grobuoniškoms erkėms.

Beje, numatyti obelų žydėjimo pradžios datą galima remiantis fenologinių mokslinių tyrimų rezultatais, paremtais ilgalaikiais fenologiniais stebėjimais. LAMMC Vokės filiale buvo išanalizuoti obelų fenologinių stebėjimų, atliktų įvairiose Lietuvos vietovėse 1961–2010 m. laikotarpiu, duomenys.

Nustatyta, kad Lietuvoje obelys pradeda žydėti vidutiniškai gegužės 11–17 dienomis. Tačiau esant labai ankstyvam pavasariui, obelys žydėjo balandžio pabaigoje (pavyzdžiui, 2000 m. obelys pražydo balandžio 26–30 d.), o vėlyvam – gegužės 29 – birželio 8 d. (atsitiko atitinkamai 1965 ir 1980 m.).

Paprastai anksčiausiai obelys pražysta pietinėje ir vakarinėje Lietuvos dalyse (Veisiejuose, Varėnoje, Seirijuose, Keturvalakiuose, Kazlų Rūdoje, Jūravoje, Šilutėje). Kituose Lietuvos regionuose obelys pradeda žydėti 2–7 d. vėliau.

MŪ inf.