Velingtonas. Naujosios Zelandijos įstatymų leidėjai suvieniję jėgas priėmė įstatymo projektą, kuriuo siekiama kovoti su klimato kaita.

„Nulinio anglies junginių balanso“ įstatymu siekiama Naujosios Zelandijos taršą šiltnamio efektą sukeliančiomis dujomis sumažinti tiek, kad šalis iki 2050 metų taptų iš esmės neutrali išmetamų anglies junginių požiūriu, nors paliekama tam tikra veikimo laisvė ūkininkams, uždirbantiems didelę dalį iš užsienio gaunamų šalies pajamų.

Įstatymo projektą pateikė liberalų vyriausybė, bet galiausiai jį parėmė ir pagrindinė opozicinė Konservatorių partija, bet pastaroji vis dėlto pažadėjo pakeitimų, jei laimės kitus rinkimus.

Ministrė pirmininkė Džasinda Ardern (Jacinda Ardern) sakė kartais jaučianti neviltį dėl nepakankamai sparčių kitų šalių pastangų imtis priemonių kovai su pasauliniu atšilimu, ir pažadėjo, kad Naujoji Zelandija šiuo požiūriu bus lyderė.

„Esame čia todėl, kad mūsų pasaulis šiltėja. Jis nepaneigiamai šiltėja, – sakė ji. – Ir todėl klausimas visiems mums yra toks: kurioje istorijos pusėje pasirinksime būti?“

Pagal įstatymą tarša visomis šiltnamio efektą sukeliančiomis dujomis, neskaitant gyvūnų išskiriamo metano, iki 2050 metų turėtų būti visiškai atsverta. Tarša metanu iki 2030 metų būtų sumažinta 10-čia proc., o iki 2050-ųjų – 25–50 procentų.

Įstatymo projektu numatoma įsteigti Klimato kaitos komisiją, patarinėsiančią vyriausybei, kaip pasiekti išsikeltus tikslus. Vyriausybė taip pat pažadėjo per 10 metų pasodinti 1 mlrd. medžių ir užtikrinti, kad iki 2035-ųjų visa elektros energija būtų gaunama iš atsinaujinančių šaltinių.

Klimato kaitos ministras Džeimsas Šo (James Shaw) sakė, kad naujasis įstatymas padės užtikrinti saugesnę planetą visų vaikams ir vaikaičiams.

„Anksčiau vadovavome pasauliui branduolinio nusiginklavimo ir moterų balsavimo klausimais, o dabar vadovaujame vėl“, – sakė jis.

Žemės ūkis yra labai svarbus Naujosios Zelandijos ekonomikai. Šalyje gyvena mažiau nei 5 mln. žmonių, bet laikoma daugiau kaip 10 mln. karvių ir maždaug 28 mln. avių.

Gyvuliai išskiria metaną, nulemiantį neįprastą Naujosios Zelandijos taršos šiltnamio efektą sukeliančiomis dujomis modelį. Beveik pusę visos taršos nulemia žemės ūkis. Naujajame įstatymo projekte sakoma, jog kuklesni tikslai dėl taršos metanu mažinimo atspindi tai, kad šios dujos atmosferoje išlieka daug trumpiau nei anglies dvideginis, nors klimatologai pažymi, kad metano poveikis yra daug stipresnis.

Įstatymu taip pat siekiama įvykdyti Naujosios Zelandijos įsipareigojimus pagal svarbų 2015 metų Paryžiaus klimato susitarimą, įpareigojantį imtis priemonių apriboti pasaulio klimato šiltėjimą.

Tuo tarpu JAV po ankstesnių prezidento Donaldo Trampo (Donald Trump) pažadų pradėjo oficialų pasitraukimo iš Paryžiaus sutarties procesą.

AP-BNS, MŪ inf.