Vilnius. Prieš išduodant leidimus miškų ūkio veiklai „Natura 2000“ teritorijose ar joms artimoje aplinkoje būtina atlikti planuojamos veiklos įgyvendinimo poveikio reikšmingumo įvertinimą.  Ar gali būti, kad tai bus taikoma ir žemės ūkiui?

Viešojoje erdvėje yra skambėję svarstymai dėl poveikio aplinkai vertinimo ir žemės ūkio veikloms „Natura 2000“ teritorijose ar joms artimoje aplinkoje.

Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos politikos grupės vyresnysis patarėjas Džiugas Anuškevičius portalui manoūkis.lt pateiktame komentare aiškino, kad šiuo metu tai galioja miškų ūkinei veiklai – prieš išduodant leidimą būtina nustatyti, ar natūralių buveinių ir rūšių, randamų įsteigtose ar potencialiose „Natura 2000“ teritorijose, apsaugos būklė nepablogės, ar nebus neigiamai paveiktas nagrinėjamų teritorijų vientisumas, įgyvendinus planuojamą ūkinę veiklą.

Jis pabrėžė, kad išsamų poveikio aplinkai vertinimą (PAV) būtina atlikti tik tais atvejais, kai nustatoma, jog planuojamos veiklos poveikis gali būti reikšmingas „Natura 2000“ teritorijai ar joje saugomoms vertybėms. Be to, numatyti atvejai, kai reikšmingumo nustatyti neprivaloma.

„Pabrėžtina, kad poveikio reikšmingumo „Natura 2000“ teritorijoms nustatymas nėra tapatus poveikio aplinkai vertinimui, kaip jis apibrėžtas Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatyme“, – teigė D. Anuškevičius.

Vis dėlto Lietuvos miško ir žemių savininkų asociacijos pirmininkas Algis Gaižutis portalui manoūkis.lt pasakojo, kad ne viskas taip paprasta.

„Artima aplinka kaip kategorija atsirado tik Lietuvos valdžios institucijų iniciatyva, nes ES buveinių direktyvoje tokio termino ir sąvokos nėra. (...)

Kažkada į teisės aktus tas terminas įtrauktas, norint susidaryti palankesnes sąlygas plėsti saugomas teritorijas kuo didesniu mastu. Taip ir atsitiko, nes pradėta traktuoti, kad reikia derinti ūkinės veiklos reikalavimus ne tik ten, kur jau įsteigtos saugomos teritorijos. (...) Praktiškai lygiaverčiai atsiduria ir dar viena kategorija – vadinamoji artima aplinka, kuri pradėta taikyti net neturint konkrečių kriterijų“, – kalbėjo A. Gaižutis.

Jo teigimu, iki šiol ūkinės veiklos galimų pasekmių vertinimas natūrinei aplinkai paprastai siejosi su statybomis arba paskirties keitimu.

„Dabar kiekvienu atveju, ar yra miškotvarkos projektas derinamas, ar jau pagal patvirtintą tvarką informuojama apie leidimą miškui kirsti, netgi pagal pranešimą, kai numatoma kažkokia ūkinė veikla, kirtimai ir pan, saugomose teritorijose reikalingas tas vertinimas“, – teigė Asociacijos vadovas.

Anot jo, ilgainiui pradėti taikyti ir papildomi geros aplinkosauginės būklės kriterijai, kurie anksčiau buvo rekomendacinio pobūdžio ir netaikyti ūkinei veiklai.

„Dabar aukščiau už viską PAV ir gera aplinkosauginė būklė kiekvienai rūšiai. Jei planuojant ūkinę veiklą tų rekomendacinių kriterijų nenumato ir nepriima kaip privalomų, leidimas ūkinei veiklai nederinamas. (...) Grasinama, kad bus pateikta išvada, jog ūkinė veikla turi reikšmingą galimą poveikį natūrinei teritorijai, o jei nori vykdyti toliau, turi atlikti strateginį poveikio aplinkai vertinimą (SPAV) arba PAV, kas užtrunka kaip statant gamyklą – nuo pusantrų metų ir daugiau, kainuoja tūkstančius eurų. O kai padarysi, nereiškia, kad leidimas bus suteiktas. Taip praktiškai didelėje teritorijoje eliminuojama ūkinė veikla“, – teigė A. Gaižutis.

Jis pabrėžė ir tai, kad, be biurokratinių procesų, reikėtų nepamiršti ir to, jog dėl tokių veiklos ribojimų nėra kompensacinio mechanizmo, nes saugomai aplinkai artimos teritorijos – tai ne saugoma teritorija.

Anot jo, gruodį patvirtinta ir liepą jau įsigaliojusi nauja Saugomų teritorijų įstatymo redakcija įpareigojo Aplinkos ministeriją parengti, o Vyriausybę patvirtinti atnaujintą kompensavimo tvarką, tačiau tai iki šiol dar nepadaryta.

Kaip apibrėžiama artima aplinka?

Kaip pavyzdį, kokiu būdu nustatoma saugomoms teritorijoms artima aplinka, Lietuvos miško ir žemių savininkų asociacijos pirmininkas pateikė liepą aplinkos ministro patvirtintus buveinių apsaugai svarbių teritorijų ir paukščių apsaugai svarbių teritorijų įsakymus. Juose papildyti kriterijai, kurie turėtų būti naudojami nustatant artimą aplinką. Pasak A. Gaižučio, atsižvelgiant į rūšį, paukščių apsaugai svarbių teritorijų artima aplinka gali būti numatyta ir iki kelių kilometrų. 

Kaip ji nustatoma „Natura 2000“ teritorijoms? Aplinkos ministerijos specialistas paaiškino, kad parengtas tokių teritorijų artimos aplinkos kriterijų, taikomų planuojant miško kirtimus, projektas. Dėl jo gauta daug pastabų iš įvairių institucijų ir organizacijų, tad ministerijos specialistai tariasi su biologais ekspertais dėl galimybių į jas atsižvelgti.

D. Anuškevičius pažymėjo, kad nustatyti konkrečius atstumus labai sudėtinga, nes rūšys skiriasi biologija ir ekologiniais poreikiais: paplitimu, buveinių pasirinkimu, gyvenimo ciklo trukme ir pobūdžiu, dauginimosi specifika, jautrumu trikdymui ir gyvenamųjų buveinių pokyčiais, mitybos pasirinkimu ir įpročiais, retumu.

„Todėl tiksliausiai poveikį galima įvertinti, kai kiekvienas atvejis nagrinėjamas atskirai (angl. case by case approach) – reikia žiūrėti, šalia kokios „Natura 2000“ teritorijos (kas joje saugoma, kokie apsaugos tikslai, rūšių ar buveinių geros apsaugos būklės kriterijai) bus įgyvendinama planuojama veikla ir koks jos mastas, pobūdis“, – aiškino AM atstovas.

Aplinkosaugininkai pasisako ir už žemės ūkio įtraukimą

Kartas nuo karto pasigirsta minčių, kad galbūt poveikio aplinkai vertinimas „Natura 2000“ artimose aplinkose turėtų būtų taikomas ir žemės ūkiui. Aplinkosaugos koalicijos pirmininkė Lina Paškevičiūtė portalui manoūkis.lt teigė, kad jų organizacija tokį siūlymą jau yra išsakiusi Aplinkos ministerijai 

„Tai nėra idėja. Mūsų vertinimu, yra teisinis reikalavimas. Matome analogiją su kirtimais. Nors žinoma, kad ES teisė ir įstatymai reikalauja, tačiau nėra reikiamų poįsatyminių teisės aktų ir dėl to poveikio reikšmingumo vertinimas neatliekamas.

Ilgas institucijų neveiksnumas, nors jos tikrai žinojo apie reikalavimus, sukėlė nemažą chaosą, kai reikėjo greitai įgyvendinti teismo nutartį dėl kirtimų poveikio reikšmingumo „Natura 2000“ teritorijose. Todėl išsiųstame rašte atkreipėme dėmesį, kad institucijos neturėtų susisiaurinti iki teismo sprendimo atvejo, o spręsti problemą iš esmės“, – teigė L. Paškevičiūtė.

Ji priminė, kad tuomet teismas vyko dėl konkretaus atvejo, tad tik dėl to yra ir jo nutartis. Vis dėlto nutartyje pažymėta, kad ta aplinkybė, jog aplinkos ministro patvirtintame teisės akte eksplicitiškai neminimas PAV ir (ar) SPAV, neatleidžia nuo įstatymuose ir Vyriausybės norminiame akte įtvirtintos pareigos užtikrinti tokio vertinimo (procedūrų) atlikimą.

„Tai reiškia, kad jau dabar poveikio reikšmingumo vertinimas žemės ūkio veikloms „Natura 2000“ teritorijose greičiausiai yra privalomas. Ministro patvirtintos tvarkos nebuvimas neatleidžia nuo pareigos atlikti tokį vertinimą“, – tvirtino L. Paškevičiūtė.

Anot jos, Buveinių direktyvoje ir Saugomų teritorijų įstatyme neišskiriama, kad palanki būklė turi būti išlaikoma tik miškuose, o kitur buveinių ir rūšių būklė nėra svarbi. Kaip pavyzdį ji pateikė pievų buveines, kurių daugiausia yra žemės ūkio naudmenose, o jų būklė, aplinkosaugininkės teigimu, šiuo metu yra bene blogiausia iš visų buveinių tipų.

Aplinkosaugos koalicija atkreipia dėmesį į tai, kad, nustatant rūšies ar buveinės apsaugos būklę, svarbi visa šalies teritorija, o „Natura 2000“ tinklas turėtų veikti kaip kompensacinis mechanizmas intensyvesniam ūkinių veiklų poveikiui už tinklo ribų. 

Ar institucijos svarsto įtraukti ir žemės ūkį? Aplinkos ministerijos (AM) atstovo teigimu, svarstymoma dėl galimybių, kaip būtų galima taikyti planuojamų žemės ūkių veiklų galimo poveikio „Natura 2000“ teritorijoms reikšmingumo vertinimą.

„Tačiau tai – sudėtingas procesas, nes kai kurioms žemės ūkio veikloms, pavyzdžiui, ganymui, nebūtina gauti leidimo iš institucijų. Šiuo metu galiojantis teisinis reguliavimas reglamentuoja reikšmingumo įvertinimą tik veikloms, kurioms būtina gauti atitinkamos institucijos pritarimą (suderinimą), patvirtinimą, leidimą įgyvendinti ūkinę veiklą.

Norint parengti kokybišką teisės aktą ar gaires dėl rekomenduojamų atstumų pagal veiklų rūšis ir sistematines gyvūnų grupes (ir buveines), reikia mokslininkų (botanikų, teriologų, ornitologų, herpetologų, ichtiologų, malakologų, entomologų) įsitraukimo“, – apie perspektyvas kalbėjo D. Anuškevičius.