Naikinama Salantų užtvanka – tik pradžia?
2021-06-10
Asociatyvi nuotr.

Vilnius. Aplinkos ministerija teigia, kad trečdalis šalies užtvankų yra nepatenkinamos būklės ir kelia grėsmę, tad šiuo metu startavęs pilotinis Salantų užtvankos griovimo bei aplinkos pertvarkymo projektas, tikėtina, nėra paskutinis. Planuojama, kad į senas vagas laisvai tekėti sugrįš ir daugiau upių.

Tokius planus parlamentiniame Kaimo reiklų komiteto posėdyje trečiadienį pristatęs aplinkos viceministras Danas Augutis teigė, kad šalyje priskaičiuojama 1225 registruotos ir dar 300 neregistruotų užtvankų.

„Aplinkos apsaugos agentūros duomenimis, trečdalis jų kelia grėsmę dėl nepatenkinamos būklės. Dauguma šitų užtvankų statytos sovietmečiu ir nebeatlieka pirminės funkcijos, reikalauja pastovių investicijų. Savivaldybių duomenimis, avarinės būklės užtvankos sutvarkymas reikalauja  nuo 30 iki 800 tūkst. eurų“, - kalbėjo D. Augutis.

Linas agro mob 21 06 04

Viceministro teigimu, tai susiję ir su ES Vandens pagrindų direktyva, o ES biologinės įvairovės strategija numato, kad iki 2030 metų turėtų būti grąžinta 25 000 km ES upių į laisvai tekančių būseną. Bešeimininkių ar savivaldybių nuosavybėje esančių užtvankų išmontavimas, siekiant atkurti žuvų migracinius koridorius ir natūralias upių vagas, numatytas ir šios Vyriausybės programoje.

Pasak jo, šiuo metu tik maždaug šimtas užtvankų gamina elektros energiją, kitos – skirtos kitkam arba visai neatlieka tikslų, be to daugelis šalių yra paskaičiavę, kad gerokai pigiau yra ne remontuoti užtvankas, o tiesiog jas pašalinti atkuriant natūralią upės tėkmę.

Aplinkos ministerijos Strateginių pokyčių vyr. specialistės Jonės Leščinskaitės teigimu, Prancūzijoje yra demontuota daugiau nei 2400 užtvankų, Švedijoje – 1600, Suomijoje – 500, Ispanijoje – 300, D. Britanijoje – 200, Estijoje – 120. „Lietuvoje turime blogėjančią užtvankų būklę – apie 80 proc. jau reikalauja kapitalinio sutvarkymo arba greitu metu reikalaus", - kalbėjo specialistė.

Anot aplinkos viceministro, Lietuvoje tokie projektai turi būti įgyvendinami tik įsitikinus, kad „natūralios vagos atkūrimas turės daugiau naudos visuomenei ir ekosistemai nei žalos“. Vis dėlto viena užtvanka nevyriausybinės organizacijos jau yra pašalinta, kita – planuojama.

„Tai yra tik pirmieji projektai, darbų nusimato tikrai daug. Turėtume diskutuoti, kaip tokius projektus turėtume įgyvendinti, kaip turėtume vertinti užtvankų socio-ekonominę naudą ir tikrai neužsibrėžiame sau tikslo, kad nebeliktų Lietuvoje tvenkinių, tiesiog turime įsivertinti vietas, kur turėtume tas užtvankas pašalinti, kad sukurtume migracijos kelius lašišoms ir kitoms svarbioms žuvų rūšims“, - kalbėjo D. Augutis.

Apie būtinybę realius žingsnius daryti tik gerai pasvėrus ne tik aplinkosauginę, bet socialinę, ekonominę naudą kalbėjo ir Lietuvos melioracijos įmonių asociacijos pirmininkas Kazys Sivickis. Jo duomenimis, pagal upių barjerų kiekį viename kilometre Lietuva Europoje yra maždaug per vidurį, yra šalių, kur užtvenktų upių yra labai daug ir net dabartiniame kontekste jų neplanuojama ardyti. 

Jis pritarė, kad dalis užtvankų  - tikrai atitarnavusios, bet siūlė pasvarstyti, ar nenutiks taip, kad pradėjus masiškai ardyti visas užtvankas, atsiras vietovių, nebeturinčių iš kur imti vandens pvz. laukų lietinimui, ar nesunyks tvenkiniai, kurie dabar naudojami kaip gaisrininkų vandens rezervuarai.

„Galų gale, kaime žmonės nori ir nusimaudyti, ir meškerę įmerkti. Visi šitie dalykai turi būti įvertinti ir protingai pasverti. Studiją turi atlikti nepriklausomi ekspertai, o ne aplinkosaugininkai. Jei tai atliks aplinkosaugininkai, jie mums, aišku, ir Kauno HES pasiūlys nugriauti“, - kalbėjo K. Sivickis.

Šiuo metu planuojama nugriauti Salantų (Kretingos r.) užtvanką, teigiama, kad su vietos bendruomene tai yra suderinta. „Ši užtvanka pasirinkta neatsitiktinai – dėl geografinės padėties jos dugne nusėda labai daug smėlio ir kitų nuosėdų, dumblo sluoksnis jau siekia beveik metrą, vyksta eutrofikacija, tvenkinys nebeatlieka jokios rekreacinės funkcijos, vanduo nenaudojamas“, - kalbėjo Aplinkos ministerijos atstovė J. Leščinskaitė, pridurdama, kad buvusios užtvankos vietoje rekreacijai bus įrengtas pratekamas telkinys, atsiras dirbtinės nerštavietės.

Dėl visų kitų užtvankų pradėta vertinimo studija: sisteminama ir atnaujinama informacija iš skirtingų duomenų bazių, užtvankos vertinamos pagal socio-ekonominę vertę ir daromą žalą ichtiofaunai, atrenkami potencialūs projektai, rengiamos rekomendacijos ir vizualizacijos. Planuojama, kad visuomenei ir suinteresuotoms pusėms studija bus pateikta kitų metų birželį.

Diskutuojant Seimo narys Kęstutis Mažeika atkreipė dėmesį į nedelsiant sprendimų reikalaujančią Vokės užtvanką, kur „matyt, nereikia nei tyrimų, nei ekspertizių – viskas matyti nuėjus ant kranto“.

Aplinkos viceministras patvirtino, kad ji yra viena iš tų, kuria aktyviai domimasi. „Ta užtvanka, gamina elektrą, turi savininkus, tiesa, dabar yra parduodama. Matyt, ji viena iš tų užtvankų, kurios artimiausiu metu sulauks mūsų dėmesio. Jei sutartume su savininkais, matyt, judėtume ta kryptimi, kad būtų demontuota“, - sakė D. Augutis.

Tuo tarpu visuomeninės gamtos apsaugos asociacijos „Lašišos dienoraštis“ atstovas Kęstutis Klimavičius ragino negąsdinti visuomenės, kad bus ardomos visos užtvankos. Jo teigimu, visų pirma reiktų aiškiai įvertinti, kurios yra ypač svarbios žuvų migracijai ir nesvarbios.

„Ir nekalbėti apie tokias užtvankas kaip Šešupės Marijampolėje - ji visai nesvarbi, nes užtvenkta dar Kaliningrado srityje. Pagrindinė problema yra tokios upės kaip Vokė, Virvytė, Šventoji, Vilnelė, tas pats Salantas. Mes kalbame, kad būtent šitas užtvankas reikia šalinti“, - vardijo K. Klimavičius, pridurdamas, kad esami žuvitakiai problemų neišsprendžia – žuvys tiesiog neranda kelio atgal.

Pasak parlamentinio Kaimo reikalų komiteto pirmininko Viktoro Pranckiečio, diskusijos pradėtos ir tiek užtvankos, tiek upelių renatūralizacija ir toliau išliks akiratyje bei parlamentinės kontrolės klausimais.

MŪ inf.

Gudinas - mobilioji apacia 21.03.14 +NMA

Naujienų prenumerata

Aktualus klausimas
Kaip įvertintumėte savo ūkį tvarumo požiūriu?
Orai