Vilnius. Aplinkos ministerija teigia, kad daug žemdirbių asociacijų kritikos sulaukusio Nacionalinio energetikos ir klimato srities veiksmų plano 2021–2030 m. korekcijos bus galimos tik kartu su kitomis Europos Sąjungos šalimis – 2023 metais.

Prieš kiek daugiau nei metus Europos Komisijai jau pateiktas planas sukėlė pasipiktinimą: asociacijos teigė, kad tai buvo padaryta skubotai ir neišdiskutavus siūlomų sprendimų su socialiniais partneriais. Vėliau ne kartą prie plano, jo tobulinimo ar atnaujinimų teikimo Europos Komisijai buvo grįžta, tačiau ryškaus postūmio sprendžiant šį klausimą taip ir nebuvo.

Trečiadienį parlamentiniame Kaimo reikalų komitete prie Nacionalinio energetikos ir klimato srities veiksmų plano 2021–2030 m. grįžta dar kartą ir sulaukta aiškaus atsakymo – formaliai jį koreguoti bus galima tik nuo 2023 metų.

Tą patvirtinusi Aplinkos ministerijos Klimato politikos grupės vadovė Vilija Augutavičienė teigė, kad šiai dienai nėra numatyta jokių procedūrų, kaip jį atnaujinti.

„Yra signalas, galbūt institucijų paraginimas, kad priemones, kurias sektoriai nori ar ketina įgyvendinti, pakeisti, jos turi būti integruotos į sektorines programas. Matyt, Europos Komisijai šiame etape nelabai rūpi, kokias tas priemones darome, svarbiausia yra efektas“, - kalbėjo Aplinkos ministerijos atstovė.

Anot V. Augutavičienės, dėl Nacionalinio energetikos ir klimato srities veiksmų plano ir Vyriausybės programoje yra numatyta bei suplanuota iki rugsėjo 1 d. sudaryti sektorines darbo grupes, įtraukiant visus socialinius partnerius, atsakingas ministerijas, mokslo institucijas „padiskutuoti apie sektorių konkrečias priemones, galimybes, esamus išteklius“.

Jos teigimu, norima, kad šios diskusijos išvestų „į bendrą priemonių paketą, integruotą atnaujinant tą planą“. Subūrus darbo grupes ketinama iki 2022 metų pabaigos turėti atnaujintą klimato planą, jį teikti viešosioms konsultacijoms, iki 2023 m. vidurio priimti ir pateikti EK atnaujinimui. 

EK yra sudariusi sutartį su Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO), tad šiuo laikotarpiu laukiam šios organizacijos ekspertų pagalbos. Jie turėtų padėti įvertinti jau suplanuotas priemones, pateikti įžvalgas, kaip efektyviausiai pasiekti išsikeltus tikslus.

V. Augutavičienė taip pat priminė, kad viešam vertinimui yra paskelbta Nacionalinė klimato kaitos darbotvarkė ir pakvietė socialinius partnerius aktyviai reikšti pastabas. Vis dėlto parlamentarai paragino aktyviau veikti derinant pozicijas su socialiniais partneriais, nes, pasak Seimo Kaimo reikalų komiteto pirmininko Viktoro Pranckiečio, „jei tik pakabinsime internete, tai tas pats, kas norėtume, kad nelabai žmonės ir pamatytų“.

Dėl derinimo ir diskusijų stokos Aplinkos ministerijos atstovei teko išklausyti ne vieną pastabą.

„Kur pakabinta Aplinkos ministerijos tinklapyje ta darbotvarkė – vėl tos pačios nuostatos perkeltos iš buvusios strategijos. Vėl sakysite, kad suderinta. Taip, buvo suderinta, ta pažyma pateikta Kaimo reikalų komitetui, bet vėl tas pats perkelta... Eilinis kartas visokių manipuliacijų. O po to sakoma, kad Briuselis jau priėmė sprendimą. Mes patys išeiname į Briuselį su tokiomis nuostatomis, su kuriomis kitos šalys neišeina.

Europos Komisija mums sako – apsispręskite pas save ir ateikite su nuostatomis. Bet su savo nuostatomis išeina valdžia ir po to sako, kad čia mūsų visų bendrai suderinta. Nėra taip“, - tuo, kad ir naujame dokumente nėra siūlytų nuostatų piktinosi Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos generalinis direktorius Jonas Sviderskis.

Seimo narys Andrius Vyšniauskas teigė, kad apskritai visuose šiuose planuose ir strategijose trūksta konkretumo - „tuščios kalbos, kas bus kalbama, kai bus kalbama“ – ir siūlė daryti uždarus posėdžius, kuriuose būtų pristatomi konkretūs darbai. „Viešuose planuose nėra jokių konkretybių, o tai tiek mus, tiek socialinius partnerius erzina“, - kalbėjo A. Vyšniauskas.

Klimato kaitos iššūkiai ir su tuo susijusios strategijos, planai ir darbotvarkės, matyt, dar ilgam liks ir ūkininkų diskusijų objektu. O tuo tarpu tiek Aplinkos ministerijos atstovė, tiek Seimo nariai ragino žemdirbius aktyviai reikšti pozicijas ir dalyvauti viešose konsultacijose.

MŪ inf.