Vilnius. Europos Sąjungoje įsteigus klimato kaitai mažinti skirtą Modernizavimo fondą, Vyriausybė sudarė sąlygas 2021-2030 metais pasinaudoti jo parama – maždaug 200 mln. eurų. Lėšos bus skirtos įvairiems energetikos projektams, taip pat mažinti energijos naudojimą transporte, pastatuose, žemės ūkyje, atliekų versle.

Ministrų kabinetas patvirtino projektų atrankos ir finansavimo tvarką bei fondo nacionalinės projektų atrankos komisijos sudėtį ir užduotis. 

„Tikslas – numatyti Modernizavimo fondo nacionalinių projektų atrankos tvarką, sudaryti atrankos tarpinstitucinę komisiją, vertinimo kriterijus, tinkamus pareiškėjus, tinkamas finansuoti išlaidas, lėšų išmokėjimo tvarką ir projektų priežiūrą“, – Vyriausybės posėdyje sakė aplinkos ministras Kęstutis Mažeika. 

Pasak ministerijos Klimato politikos grupės patarėjos Linos Čeičytės, Lietuvai 2021-2030 metais iš maždaug 7,5 mlrd. eurų vertės fondo numatyta daugiau kaip 200 mln. eurų paramos. Fondą sudarys lėšos iš Europos Sąjungos apyvartinių taršos leidimų (ATL) prekybos. 

„Fondas naujas, pradės oficialiai veikti nuo kitų metų. Jis skirtas dešimčiai žemesnių pajamų Europos Sąjungos šalių, tarp kurių yra ir Lietuva, ir Lenkija, ir apskritai daugiau Rytų ir Centrinės Europos šalys. Jis skirtas pereiti prie žemos, nulinės emisijos ekonomikos. Tam, kad viskas greičiau vyktų, įkuriamas papildomas fondas“, – BNS sakė L. Čeičytė. 

Jos teigimu, parama bus skiriama numatytoms sritims, pavyzdžiui, energetikos sistemų modernizavimui, tinklams, atsinaujinančių išteklių projektams, sisteminėms jungtims, energijos gamybai, energetinio efektyvumo didinimui transporte, pastatuose, žemės ūkyje, atliekose. Taip pat planuojama remti susijusių darbuotojų kvalifikacijos kėlimą ir keitimą, remti startuolius.

Kokioms žemės ūkio sritims būtų skirta ir kiek lėšų konkrečiai, kas žemės ūkyje galėtų gauti paramos iš Modernizavimo fondo, kol kas dar nenuspręsta. Kaip portalui manoūkis.lt sakė L. Čeičytė, konkrečias investavimo sritis numatys minėta tarpinstitucinė komisija.

„Yra daug fondų, kurių lėšos gali būti naudojamos Klimato kaitos mažinimo tikslais. Lėšų panaudojimo kryptys iš įvairių šaltinių turi būti suderintos, kad nesidubliuotų. Pagrindinis dokumentas, kuriuo bus vadovaujamasi, dėstant bendrus tikslus ir projektus, yra Nacionalinis energetikos ir klimato srities veiksmų planas 2021-2030 metams“, - pridūrė L. Čeičytė.

Norėdama gauti paramą iš Modernizavimo fondo, Lietuva turės teikti paraiškas Europos investicijų bankui ir Europos Komisijai. Už projektų atranką ir priežiūrą bus atsakinga Aplinkos projektų valdymo agentūra. 

Fondo lėšomis, be Lietuvos, galės naudotis dar devynios ES valstybės narės: Lenkija, Latvija, Estija, Čekija, Vengrija, Rumunija, Slovakija, Kroatija ir Bulgarija.

BNS, MŪ inf.