Ignalina / Vilnius. Įteisinus papildomus ribojimus bei draudimus ūkininkauti miškuose, neigiamas pasekmes pajus 130–150 tūkst. ha privačių miškų savininkai.

Tai pasakytina apie tuos miško savininkus, kurių nuosavybė yra nacionaliniuose parkuose, draustiniuose bei 1 km atstumu nuo miestų. Šie pakeitimai sugulė į Aplinkos ministerijos siūlomą naująjį Miškų įstatymą.

„Jei šie aplinkosaugininkų siekiai bus realizuoti, daugelis miškų savininkų liksime tik popieriniais miško „valdytojais“, be jokių realių teisių į savo nuosavybę“, – teigia miško savininkai.

Tuo pat metu Seime skinasi kelią Aplinkos ministerijos per Vyriausybę pateikti bei Seimo narių papildomai registruotos Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo pataisos, kuriose numatomi ribojimai paliestų apie 22 proc. miškų.

„Jei Aplinkos ministerijos inicijuojamos pataisos bus priimtos, privatūs miškų savininkai kasmet neteks iki 48 mln. Eur pajamų. Ilgalaikėje perspektyvoje privačių miškų savininkai negalės ekonominei veiklai panaudoti 1,5 mlrd. Eur vertės nuosavų miškų. Sąžiningai atlyginti už perdėtai ambicingų sprendimų sukeltus nuostolius valstybė neturi realių finansinių galimybių“, – nuogąstauja privačių miškų savininkai.

Valdžiai priekaištauja neūkiškumą

Apie tai su nerimu kalbėta Ignalinoje Lietuvos miško ir žemės savininkų asociacijos Ignalinos skyriaus iniciatyva kovo 21–ąja surengtoje Aukštaitijos miško savininkų sueigoje.

Privačių miškų savininkus neramina didėjantys suvaržymų, draudimų ir apribojimų naudoti nuosavybę mastai, prisidengiant menamais viešaisiais interesais ar gamtosauga, nevertinant jų socialinio ir ekonominio poveikio, nesitariant su savininkais ir nesuteikiant teisingo atlygio.

Sueigoje priimtoje rezoliucijoje pabrėžiama, kad Valstybės institucijų vykdomas ūkinės veiklos reglamentavimas yra per daug smulkmeniškas, dėl to kuriama sprendimų laisvės ir atsakomybės neskatinanti gremėzdiška biurokratinė sistema.

„Neūkiškos politikos pasekmė – 7 proc. jau trečią dešimtmetį nenaudojamų rezervuotų nuosavybės teisei atkurti miškų. O dar didesni plotai ūkinių miškų išimami iš ekonominės veiklos dėl ekokratų pastangomis vykdomos nuolatinės, chaotiškos bei perteklinės saugomų teritorijų plėtros bei vis didinamų miško ūkinės veikos papildomų ribojimų“ – rezoliucijos citata.

Lietuvos privatus miškų ūkis turi didelį poveikį kaimo plėtrai (įdarbinimas, pajamos, verslumo didinimas, infrastruktūros plėtra, gamtinės aplinkos gerinimas). Savininkai sako, jog šis indėlis gali būti gerokai didesnis, jei draudimų ir baudimų bei papildomo apmokestinimo politika būtų keičiama subalansuotu ūkininkavimo skatinimu, deramai atstovaujant ir remiant aktyvią miškų ūkinę veiklą vykdančius miškų savininkus.

Neantraeilis kompensacijų klausimas

Naujų ribojimų iniciatoriai suskaičiavo, kad kompensacijoms reikės 264,5 mln. Eur. Miško savininkai teigia, kad vien nacionaliniuose parkuose, draustiniuose bei 1 km atstumu nuo miestų nutolusių miškų savininkai patirs apie 1,4–1,6 mlrd. Eur turto nuvertėjimą.

„Kas ruošiasi atlyginti šią žalą? Juk nėra sąžiningai atlyginama už jau šiuo metu įvestus draudimus“ – teigia privačių miškų savininkai.

Valstybinės miškų tarnybos duomenimis, iš 935 tūkst. ha privačių miškų, apie 175–180 tūkst. ha yra saugomose teritorijose, dar apie 25 tūkst. ha patenka į „Natura 2 000“ teritorijas už saugomų teritorijų ribų. Lietuvos nacionaliniuose parkuose yra 43, 9 tūkst. ha, o draustiniuose – apie 82 tūkst. ha miškų, priklausančių privatiems savininkams.

„Miškas, kurio negalima naudoti ūkiniais tikslais, praranda rinkos vertę. Tokio turto niekas nepirks, bankai nepriims kaip užstato, o ateityje jis taps finansiškai nenaudingu. Jei valdžia ir išmokės žadamą vienkartinę kompensaciją (tai dar nėra garantuota, nes biudžetas tuščias, o pinigų reikia gynybai finansuoti), tai iš dalies atlygins tik vieno miško augimo ciklo praradimus. Tačiau brandūs medžiai liks stovėti ir miško savininkas negalės vėl sodinti ir auginti naujo miško kartos, kurį jo palikuonys galėtų naudoti.

Uždraudus pagrindinius miško kirtimus, miško savininkai realiai prarastų galimybę naudotis savo nuosavybe ekonominiais tikslais. Jiems lieka pareigos (pvz., tvarkyti mišką, išvežti atliekas), bet pajamų iš savojo miško jie negalės gauti“, – konstatuota Aukštaitijos miško savininkų sueigoje.

Aukštaitijos miško savininkų sueigos iniciatorius Kazimieras Kuliešius ir Lietuvos miško ir žemės savininkų asociacijos pirmininkas dr. Algis Gaižutis sueigos vardu kreipėsi į Vyriausybę, kad ši nepritartų siūlomoms įstatymų pataisoms, parengtų valstybės finansines galimybes atitinkančius pasiūlymus ir atsisakytų perteklinio reguliavimo iniciatyvų, o Aplinkos ministrą įpareigotų imtis atsakomybės rūpintis ekonominę vertę kuriančio miškų ūkio stiprinimu ir tvariu vystymu bei ekonominio gyvybingumo užtikrinimu.

Faktai 

Lietuvoje miškai užima 2,21 mln. ha (apie 34 proc.) teritorijos. Per 60 metų faktinis medynų užimamas plotas padidėjo apie 0,6 mln. ha. Atgavus Nepriklausomybę susiformavo privatus miškų ūkis ir gerokai išsiplėtė: apie 43 proc. miškų valdo 255 tūkst. privačių savininkų (vidutinis valdos dydis – 3,4 ha).

Miškingumas nuolat didėja (daugiausia d4l privačių plotų), brandžių medynų tūris – 171 mln. m³ ir dar didėja, bendras metinis medienos tūrio prieaugis siekia 19,6 mln. m³. Vienam šalies gyventojui tenkantis miško žemės plotas siekė 0,8 ha.

Lietuvoje pagrindiniais kirtimais per metus medienos iškertama apie 7 mln. m³ (9,5 mln. m³ – visais kirtimais), pusė iš jų privačiuose miškuose. Iš viso šalies miškuose sukaupta 572 mln. m³ medienos išteklių. Kasmet iš miško paimamos medienos kiekiai sudaro vos 1,6 proc. viso medienos tūrio, sukaupto Lietuvos miškuose. Šis kiekis atsistato ir kasmet pasipildo dar 0,5 procento.