Kaunas. Klimato kaita keičia ūkininkavimo sąlygas ir netiesiogiai veikia žemės naudojimą, paklausą bei kainas.

VDU Žemės ūkio akademijos Inžinerijos fakulteto Žemėtvarkos ir geomatikos katedros vedėja doc. dr. Jolanta Valčiukienė, analizuodama žemės naudmenų pokyčius Lietuvoje teigia, kad 2024 m. pradžioje jos sudarė 3 371 339 ha – 1,36 proc. mažiau nei prieš dešimtmetį, kai užėmė 3 461 940 ha plotą.

Ar gali būti, kad žemės ūkio naudmenų mažėja dėl klimato kaitos kylančių ūkininkavimo išbandymų? Pasak mokslininkės, to negalima vienareikšmiškai sieti su klimato kaita.

„Drįsčiau sakyti, kad žemės ūkio naudmenų mažėja daugiausia dėl urbanizuotų teritorijų plėtros, ypač didžiųjų miestų zonose, ir tai aiškiai rodo statistika“, – priežastį nurodo mokslininkė.

Miškų vaidmuo

Svarbus klimato kaitos švelninimo veiksnys – miškų plėtra. Tad ne be reikalo toks siekis įtvirtintas nacionaliniuose dokumentuose. Pavyzdžiui, iki 2050 m. Bendrojo plano koncepcijoje numatyta pasiekti 38 proc., o Nacionaliniame susitarime dėl miškų ateities – 40 proc. šalies miškingumą. Plėsti miškų plotus numato ir ES dokumentai, tarkime, ES miškų strategija iki 2030 m.

Pasak doc. dr.  Jolantos Valčiukienės, statistiškai miško plotai Lietuvoje išties plečiasi. Mokslininkės teigimu, per dešimtmetį (nuo 2014 iki 2024 m.) jie padidėjo 0,3 proc. – iki 18 121 ha, o tai reiškia, kad miškai užima 32,91 proc. mūsų šalies teritorijos.

„Miškų ploto didinimo svarba klimato kaitos švelninimo procese pasireiškia tuo, kad didėjant miško plotui, didėja galimybės daugiau CO₂ absorbuoti miškuose ir tokiu būdu daugiau anglies užrakinti ilgaamžiuose medienos produktuose“, – paaiškina J. Valčiukienė.

Kokia tikimybė, kad dėl klimato kaitos padarinių ateityje dalis žemės ūkio paskirties žemės taps miškais?

Mokslininkės teigimu, tai realu, ypač kalbant apie nederlingas žemes, mat jos turi daugiausia potencialo ateityje būti apželdintos arba natūraliai pačios dėl nedirbimo apaugti mišku.

O štai VDU Žemės ūkio akademijos profesorius dr. Gintautas Mozgeris pabrėžia, kad žemės derlingumas nėra vienintelis veiksnys. Svarbiausia – ką žmogus su žeme daro.

„Yra nederlingų žemių, kuriose bus bandoma ūkininkauti vien dėl to, kad tokia žmogaus valia. Kaip ir nenaudojamų derlingų žemių, kur miškas galbūt sparčiau atsirastų be žmogaus.

Tačiau pažvelkite į istoriją. Pavyzdžiui, prieš 150 metų Marcinkonis, kur žemės nederlingos, supo dirbama žemė, smėlynai. Bet dabar tai yra miškų kraštas, nors klimato kaita čia minimaliai prisidėjo... Žmogus valdyti norėjo, išvažiavo, emigravo, o tai sudarė sąlygas miškui plisti. Buvo žemė derlingesnė, tai ir procesai vyko kitokie“, – aiškina G. Mozgeris.

Apleistos žemės ūkio paskirties žemės mažėja

Kaip klimato kaita siejasi su apleistomis žemėmis? Žemės ūkio duomenų centro (ŽŪDC) manymu, klimato kaita ateityje gali reikšmingai prisidėti prie sumedėjusios augalijos užimamų plotų didėjimo žemės ūkio paskirties sklypuose.

Mat dažnėjančios sausros, karščio bangos, potvyniai ar švelnios žiemos blogina dirvožemio būklę, spartina augalijos natūralų plitimą ir apsunkina žemės atstatymą ūkininkavimui.

Šie pokyčiai paliečia ne tik mažiau derlingus, bet ir intensyvaus ūkininkavimo regionus – Vidurio ir Vakarų Lietuvą.

„Dėl šių klimato pokyčių sumedėjusios augalijos plotai gali reikšmingai plėstis ne tik tradiciškai mažiau produktyviuose regionuose, bet ir intensyvaus ūkininkavimo zonose – Vidurio ir Vakarų Lietuvoje. Šis procesas gali keisti žemės ūkio paskirties teritorijų naudojimo pobūdį, dar labiau apsunkindamas efektyvų jų panaudojimą ūkininkavimo tikslams“, – svarsto ŽŪDC.

Vis dėlto, toks sumedėjusių plotų didėjimas, ŽŪDC teigimu, ne visada atsispindi oficialioje apleistos žemės ūkio paskirties žemės statistikoje.

Nepaisant klimato keliamų iššūkių, oficialūs duomenys rodo priešingą tendenciją – apleistos žemės ūkio paskirties žemės Lietuvoje mažėja.

ŽŪDC duomenimis, jos per dešimtmetį sumažėjo daugiau nei 6 kartus – nuo beveik 190 tūkst. ha iki kiek daugiau nei 31 tūkst. ha. Šiandien tai sudaro vos apie 0,9 proc. visų žemės ūkio naudmenų. Daugiausia tokių teritorijų išlieka Rytų Lietuvoje: Molėtų, Vilniaus ir Zarasų rajonuose.

Pasak ŽŪDC, tai lėmė ne tik ūkininkų iniciatyva, bet ir kryptinga valstybės politika.

„Vienas iš svarbiausių veiksnių – didėjantis žemės mokestis už apleistus sklypus. Jis verčia žemės savininkus ieškoti sprendimų: dalis apleistų žemių apželdinamos mišku. Šiuos sprendimus remia ir valstybė, taip skatindama žemę naudoti tvariai ir prisidėdama prie klimato kaitos švelninimo“, – teigia ŽŪDC.

Daro įtaką kainoms

Klimato kaita daro vis labiau juntamą poveikį ne tik žemės naudojimui, bet ir jos kainų rinkai, nors ir ne tiesiogiai.

Lietuvos banko valdybos pirmininko pavaduotojo patarėjo, Klimato kaitos centro vadovo Tomo Garbaravičiaus teigimu, kainų pokyčius lems tai, kaip dėl klimato kaitos keisis žemės ūkio produktų, ypač maisto, paklausa ir pasiūla, taip pat nuo to, kaip keisis dirbamos žemės paklausa, derlingumas ir derliaus stabilumas.

„Pagal dabartines pasaulines tendencijas, tikėtina, ilguoju laikotarpiu tiek Lietuvoje, tiek kitur klimato kaita turės didinantį poveikį dirbamos žemės kainoms“, – neabejoja ekonomistas.

Kaip teigia T. Garbaravičius,bent jau artimiausiu laikotarpiu klimato kaita mūsų šalyje bus švelnesnė nei kituose pasaulio regionuose, todėl, tikėtina, ir mažiau kenks žemės ūkio derliams.

„Derliaus pardavimo kainos glaudžiai susijusios su kainomis pasaulio rinkose, todėl palyginti pastovesni ir patikimesni derliai bei atitinkamai stabilesnės žemdirbių pajamos turėtų didinti dirbamos žemės Lietuvoje patrauklumą“, – svarsto ekonomistas.

„Be abejo, klimato kaita nėra vienintelis dirbamos žemės kainų veiksnys, tačiau jos svarba didės, ypač jei žmonija neskirs pakankamai dėmesio klimato kaitos ir gamtos nykimo mažinimui“, – priduria pašnekovas.

Oficialiosios statistikos portalo duomenys rodo, kad Lietuvoje žemės ūkio paskirties žemės kaina pastaraisiais metais išaugo daugiau nei dvigubai. Štai 2020 m. ji kainavo vidutiniškai 2 654 Eur/ha, o 2024 m. – 5 452 Eur/ha.

Didėjo ir žemės ūkio paskirties žemės nuomos kaina. Ji 2024 m. nuomota vidutiniškai už 243 Eur/ha, o 2020 m. – 105 Eur/ha. Tad nuomos kaina taip pat augo daugiau nei 2 kartus.