Vilnius. Briuselis reikalauja, kad „Natura 2000“ teritorijos apimtų daugiau miškų ir pievų. Vyriausybė užsibrėžusi miškingumą išauginti iki 35 proc. šalies teritorijos, o saugomų teritorijų plotą padidinti iki 20 proc. – kas penktas hektaras Lietuvoje būtų saugomas.

Viena iš užsitęsusių Lietuvos problemų – vėluojama plėsti europinio ekologinio tinklo „Natura 2000“ teritorijas. Dėl to Europos Komisija (EK) 2018 m. pradėjo ES teisės pažeidimo procedūrą prieš Lietuvą. Vengdama Briuselio sankcijų, Aplinkos ministerija ėmėsi įtraukti į tinklą papildomas teritorijas, tarp jų – nemažai miškų.

Pirmiausia žiūrima į valstybinius miškus, tačiau šiam tinklui bus priskirta ir dalis privačių miškų bei žemės plotų. Miškų ir žemės savininkų asociacija kreipėsi į aplinkos ministrą, ragindama užtikrinti teisėtą bei sklandų procesą ir teisingas kompensacijas už praradimus dėl veiklos apribojimų.

Lietuvos nacionaliniai bei regioniniai parkai, rezervatai, draustiniai, kitos saugomos teritorijos užima maždaug 11 tūkst. kv. km, – tai daugiau kaip 17 proc. šalies teritorijos. Saugomose teritorijose ūkinė veikla draudžiama arba ribojama. Mūsų šalis saugo pelkes, pievas, miškus kitas natūralias buveines – iš viso 54 jų tipus, tos teritorijos įtrauktos į Europos ekologinį tinklą „Natura 2000“.

Tačiau Lietuva, nors buvo įsipareigojusi, iki šiol nenustatė pakankamai biologinei įvairovei išsaugoti skirtų šio europinio tinklo teritorijų. Aplinkos ministras Simonas Gentvilas yra nusiuntęs EK grafiką, kuriame numatyta iki kitų metų pabaigos mūsų šalyje baigti formuoti ekologinį tinklą „Natura 2000“. Nurodoma, kad naujoms saugomoms teritorijoms reikia surasti apie 34 tūkst. ha natūralių buveinių, iš jų daugiau kaip 20 tūkst. ha miškų, kiti plotai – pievos, pelkės, smėlynai.

Naujos saugomos teritorijos – ir valstybės, ir privačiuose plotuose

Pasak aplinkos viceministro Dano Augučio, pagal ES Paukščių ir Buveinių direktyvas, Valstybinė miškų urėdija turės peržiūrėti suplanuotus kirtimus ir palikti dalį miškų saugomoms buveinėms, tad nemažai saugomų teritorijų atsiras valstybiniuose miškuose.

Specialistai, atrinkdami teritorijas, žiūri, kad jos (pavyzdžiui, pievų buveinės) būtų tolygiai išsidėsčiusios visoje šalyje. „Natura 2000“ tinklui bus priskirta ir dalis privačių miškų bei žemės, bet kol kas viceministras sako nežinantis, kiek konkrečiai tokių plotų reikės. Esą priklausys ir nuo to, kiek pavyks surasti naujų buveinių jau saugomose teritorijose, tuomet būtų galima mažiau steigti naujų saugomų teritorijų.

„Mūsų tikslas – įsteigti tiek, kiek reikia saugomų teritorijų ir padaryti taip, kad visos pusės liktų patenkintos. Manau, iš saugomų teritorijų žmonės neturėtų būti išvaryti, turėtų vykti veikla, palanki saugomoms vertybėms išlikti. Lietuvos atveju kalbu ne apie miškus, o apie pievas, pelkes, kur buvo tradicinis žemės ūkis, kaip buvo prieš 100 metų ūkininkaujama: gyvulių ganymas, sėjomainos, mažai chemijos ir kt.

Tam tikros kompensacijos savininkams už veiklos apribojimus yra mokamos. Iš Kaimo plėtros programos mokamos išmokos už agrarinę aplinkosaugą, kitas priemones ūkininkams, kurie turi pievų. Tačiau miškų savininkai kelia klausimą, kad kompensacijos mažos, palyginti su tuo, ką jie gautų pardavę medieną. Analizuojame, kaip kompensuojama kitose ES šalyse“, – aiškino D. Augutis.

Už veiklos ribojimus – varganos kompensacijos

Miškų ir žemės savininkų asociacijos pirmininko Algio Gaižučio teigimu, iki šiol už veiklos ribojimus, kai savininkas negali laisvai tvarkyti savo turto, nėra laiku ir teisingai atlyginama. Taip pažeidžiama Konstitucijos nuostata, kad už nuosavybės paėmimą visuomenės poreikiams ar disponavimo apribojimą turi būti teisingai atlyginta.

Štai Trakėnų mišką Kalvarijos savivaldybėje paveldėjusi Vida Mazurkevičienė jame beveik nieko negali daryti – 97 ha plote įsteigtas botaninis draustinis. Anksčiau jis laikytas trečios grupės mišku, o nuo 2018 m. priskirtas antrai specialios paskirties miškų grupei, tad dar labiau apribota ūkinė veikla: leidžiami tik atkuriamieji, ugdymo ir sanitariniai kirtimai.

Miškų tarnyba, skaičiuodama kompensacijas už veiklos ribojimą privačioje valdoje, nurodė, kad vien paliekamos medienos vertė – beveik 80 tūkst. Eur, o dar turi būti kompensacijos už atidėtus kirtimus ir kitus ribojimus. Tačiau moteris dvejus metus jokios kompensacijos negavo, reikalai kiek pajudėjo tik pasiskundus Seimo kontrolieriui. Bet sumokėta tik už vienus metus, kita jai priklausanti kompensacijos dalis nukelta į ateinančius metus.

„Dvejus metus vargau, turėjau ieškoti teisybės, samdyti advokatą, jaudintis. Aplinkos ministerija ir Kalvarijos savivaldybė stumdė viena nuo kitos, nė viena nenorėjo mokėti. Nors Seimo kontrolierius į mano pareiškimą turėjo atsakyti per 3 mėnesius, atsakymo sulaukiau po 7 mėnesių. Kad nekompensuos man visos miško vertės, kuri gal keli šimtai tūkstančių eurų, žinojau, bet kad tokia maža bus kompensacija, nesitikėjau.

Gavau tik už vienus metus – 942 eurus. Sumokėjau už projektus, o kompensuos tik 1,19 proc. tos vertės, kurią prarandame. Man 65 metai, kompensaciją numatyta per 40 metų išmokėti. Turiu turtą ir negaliu naudotis, tai juk pasityčiojimas“,– piktinosi miško savininkė V. Mazurkevičienė.

Kaip susitarti valstybei ir miškų savininkams

Pasak Miškų ir žemės savininkų asociacijos pirmininko A. Gaižučio, negalima drastiškai elgtis su savininkais, reikia atlyginti jiems praradimus dėl veiklos ribojimų. Praėjusią savaitę asociacija kreipėsi į aplinkos ministrą, ragindama steigiant „Natura 2000“ teritorijas užtikrinti teisėtą ir sklandų procesą. Turi būtikonsultuojamasisu žemės ir miško savininkais bei naudotojais, su jais derinami sprendimai, numatomas teisingas kompensavimas. Taip esą būtų išvengta bylų ne tik dėl buveinių steigimo, bet ir dėl kompensacijos dydžio. 

„Daugelis miškų savininkų yra vyresnio amžiaus žmonės, kurie tvarkosi, neskuba kirsti, laiko pardavimui. O jei miškui nustatomi apribojimai, savininkui kartais ir nežinant, tai turtas netenka vertės. Tai tolygu vagystei.

Aktyvesni savininkai skuba kuo greičiau paimti, daugiau kirsti, nepaiso perspektyvos. Aplinkos ministerijos vadovai yra deklaravę, kad turi būti teisingai atlyginta. Tik klausimas, kaip tai padaryti? Reikia priimti įstatymus, tam turi būti skirta lėšų.

Europos Komisija siūlo sudaryti sutartis su savininkais, jose numatyti įsipareigojimus ir kompensacijas. Gal koks savininkas investuos ir nieko neprašys. Pavyzdžiui, suomiai pagal sutartis su savininkais „Natura 2000“ tinklą padarė“, – dėstė A. Gaižutis

Privačių miškų savininkų asociacijos direktorius Aidas Pivoriūnas sako, kad Lietuvoje nepopuliari europinė kompensacija, kurią savininkas gali gauti, jei atsisako iš karto kirsti mišką plynai, o kerta po truputį, per kelis kartus. Tuomet jam sumokama po 267 Eur/ha, taip kompensuojama tik 7 proc. medienos rinkos vertės.

Švedijoje kompensacijos siekia 120, kitose ES šalyse senbuvėse – 100 proc. rinkos vertės. Daugelis šalių tam naudoja ES lėšas. Esą ir Lietuva galėtų iš EK reikalauti daugiau pinigų Saugomų teritorijų kompensacijoms, o dabar, anot A. Pivoriūno, „Natura 2000“ plėtrą norima įgyvendinti beveik be pinigų.

„Užmojai dideli. Su siaubu skaičiau priešrinkiminius pažadus, kas daugiau pristeigs saugomų teritorijų ir kas mažiau sumokės savininkams. Mūsų pozicija – bet kokie ribojimai saugomose teritorijose ir jas plečiant miškuose ir žemėse yra turto valdymo ribojimai. Jie galimi tik suderinus su savininku, jam sutikus, be to, pakeitimai su ribomis ir aiškiu aprašymu turi būti įregistruoti Registrų centre. Kol šito nėra padaryta, tai visos tos kalbos, planai yra tik oro virpinimas, o ne normalus procesas“,– sakė A. Pivoriūnas.

Kiek valstybei kainuos ekologinio tinklo plėtra

Užbaigti europinio ekologinio tinklo „Natura 2000“ plėtrą Aplinkos ministerija užsibrėžusi iki 2022-ųjų pabaigos, tačiau dar nežinomi nei tikslūs plotai, nei plėtrai reikalingų lėšų poreikis.Prieš kelerius metusMiškų tarnybos, Valstybinių miškų urėdijos bei Saugomų teritorijų tarnybos specialistai vertino, kokį poveikį turėtų pagrindinių ir kitų miško kirtimų nutraukimas saugomuose Europos Bendrijos svarbos natūralių miško buveinių plotuose.

2019 m. sausį pateiktoje pažymoje nurodyta, kad vien tik už ribojimus privačiuose miškuose tektų sumokėti beveik 0,5 mlrd. eurų kompensacijų. Paskaičiuota, kad natūralių miško buveinių, išskirtų valstybinės reikšmės miškuose, medienos vertė nenukirsto miško kainomis siektų daugiau nei 1 mlrd. 300 mln. eurų.

Kai kurių specialistų manymu, šių saugomų teritorijų plėtra gali kainuoti apie 2 mlrd. eurų. Tačiau aplinkos viceministras D. Augutis minėtų skaičių nekomentuoja, esą, dar renkama informacija, kiek iš tikrųjų tai gali kainuoti .

„Turime įsteigti tiek, kiek reikia saugomų teritorijų. Dabar atrodo, kad sudėtinga, kad prarasime daug pajamų. Bet reikia ieškoti išeičių ir susitarti, kaip mes saugosime miškus. Iš principo valstybė turi savininkams atlyginti, suprantu, iki šiol daugelis gudraudavo. Bet teisės aktuose parašyta, kad turi būti atlyginta, ir turime tam ieškoti lėšų.

Nagrinėjame kitų šalių patirtis. Vienos moka tam tikrą fiksuotą sumą, kaip mes, kitos – sudaro sutartis su savininkais, ką jie turės saugoti, kaip bus kompensuojama. Kiti nuperka statų mišką – medieną, o savininkui lieka žemė, bet jis negali tame miške nieko daryti, tik lankytis, naudotis infrastruktūra, medienos jis naudoti negali, ji auga miške.

Trečias – brangiausias ir radikaliausias būdas, kai valstybė nuperka rinkos kaina visą mišką iš savininkų, kurie nesutinka su ribojimais, ir perduoda teritoriją Saugomų teritorijų tarnybai ar urėdijai.

Esame ir šią priemonę numatę. Bet pigesnis būdas yra su savininku sudaryti ilgalaikes apsaugos sutartis, kai žemė lieka savininkui, o už apribotą veiklą jam mokėtume. Kiek tai galėtų kainuoti, informaciją dar renkame“, – kalbėjo D. Augutis.

Privačių miškų savininkų asociacijos vadovas A. Pivoriūnas sako, kad savininkai, nesulaukdami iš Aplinkos ministerijos tarnybų tinkamų sprendimų bei kompensacijų už ūkinės veiklos apribojimus, savo teises ėmė ginti teismuose, pradėta 40 bylų.

„Pagal ES Paukščių ir Buveinių direktyvas gamtinių vertybių išsaugojimas yra abipusio susitarimo reikalas tarp valstybės ir žemės ar miško savininkų. Pas mus Saugomų teritorijų tarnyba su savininkais nederina, vienpusiškai išskiria saugomas teritorijas privačiose valdose. Kai miškas tampa saugomas, 2-3 kartus krenta sklypo vertė.

Kai kurių sklypų, kur vietoje ūkinių atsirado antros grupės miškai, nebeįmanoma parduoti. Savininkai skundžia Saugomų teritorijų tarnybą teismams. Daugeliu atveju teismų sprendimu teritorija arba išbraukiama iš saugomų teritorijų sąrašo, arba lieka jame, bet, kas keisčiausia, panaikinami visi apribojimai. Tai kompromituoja valstybę“– aiškino A. Pivoriūnas.

Aplinkos ministerija: išeitis – Nacionalinis miškų susitarimas

Kad sieks Nacionalinio susitarimo dėl miškų, dar pernai ne kartą kalbėjo aplinkos ministras S. Gentvilas. Pasak viceministro D. Augučio, reikia susitarti, kaip bus saugomi ir naudojami Lietuvos miškai. Diskutuojant su įvairiomis visuomenės grupėmis, tarp jų ir savininkais, bus rengiamas Nacionalinis miškų susitarimas.

Jame turėtų būti apspręsta ir dėl principų, kokiu būdu bus kompensuojama savininkams. Esą apsisprendus būtų ieškoma finansavimo šaltinių ir pagal tai parenkamos saugomos teritorijos. Nacionalinį susitarimą dėl miškų tikimasi pasirašyti birželį.

Per 10 metų saugomų teritorijų beveik padvigubės

Vyriausybė užsibrėžusi miškingumą išauginti iki 35 proc. šalies teritorijos, o saugomų teritorijų plotą per šią kadenciją padidinti iki 20 proc. – kas penktas hektaras Lietuvoje būtų saugomas.

Per ateinantį dešimtmetį Lietuva, įgyvendindama Europos Žaliąjį kursą, jo Biologinės įvairovės strategiją, dar labiau išplės saugomas teritorijas, kad 2030 m. jos užimtų beveik trečdalį valstybės teritorijos.

MŪ inf.