Vilnius. Atnaujinant Nacionalinį energetikos ir klimato srities veiksmų planą (NEKSVP) numatyta, kad iki 2030 m. žemės ūkis turėtų išmesti 3,7 tūkst. kt mažiau šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD). Kokiomis priemonėmis numatoma to siekti?

Antradienį Aplinkos ministerijoje visuomenei pristatytos NEKSVP atnaujinimo projekto ir jo strateginio pasekmių aplinkai vertinimo (SPAV) ataskaitos. Svarbu tai, kad pastabas šiems dokumentams dar galima teikti iki rugpjūčio 5 d.

Planą ruošia Energetikos ministerija. Jį pristatydamas Energetikos ministerijos Strateginio ir finansų valdymo skyriaus projektų vadovas Enrikas Etneris priminė, kad šiuo metu atnaujinamas NEKSVP buvo patvirtintas 2019 m. pabaigoje. Beje, tuomet tai sukėlė nemažą žemdirbių visuomenės pasipiktinimą.

Jis taip pat priminė, kad NEKSVP apima kelias sritis: dekarbonizaciją, energijos vartojimo efektyvumą, energetinį saugumą, energijos vidaus rinką, mokslinius tyrimus, inovacijas ir konkurencingumą.

Atnaujinimas pradėtas dar 2021 m. rudenį, pernai vasarą paskelbtas priemonių sąrašas, dabar jis dar kartą derinimas su visuomene ir tik tuomet bus tvirtinimas.

Birželį Energetikos ministerija portalui manoūkis.lt komentavo, kad nors atnaujintus planus ES valstybės narės turėjo pateikti iki birželio pabaigos, buvo akivaizdu, kad dauguma vėluos, tad Lietuva irgi žadėjo neskubėti, kad būtų parengtas kokybiškas dokumentas.

Pernai gruodžio pabaigoje atnaujinamam NEKSVP pastabas pateikė Europos Komisija, tuomet kaip pozityvūs elementai išskirti ambicingi atsinaujinančios energetikos tikslai, įtikinami energetinio saugumo tikslai ir priemonės, subsidijų iškastiniam kurui naikinimas ir kt. Subsidijų naikinimas paminėtas ir prie taisytinų elementų – prašyta nurodyti jų visų naikinimą ir konkrečias datas. Taisytinų vietų išvardinta ir daugiau.

„Svarbu paminėti, kad mes vienintelė valstybė narė iš visų pateikusių negavome pastabų būtent dėl viešųjų konsultacijų valdymo ir to, kaip mes Planą pristatinėjome iki šiol“, – kalbėjo E. Etneris, primindamas, kad tam buvo suburta ne viena darbo grupė.

Anot jo, tuomet, gavusi valstybių narių NEKSVP, Europos Komisija atkreipė dėmesį, kad, įvertinus planus, nurodytomis priemonėmis ES 2030 m. nepavyks pasiekti ŠESD tikslų. Vis dėlto tuomet dar ne visos valstybės buvo pateikusios dokumentus, tad tikėtina, kad situacija taisysis.

„Atsinaujinančios energetikos srityje Lietuva buvo išskirta kaip viena iš nedaugelių, kuri ne tik pasiekė ES nustatytus tikslus, bet juos ir viršija“, – vieną iš sričių komentavo E. Etneris.

Tarp planuojamų priemonių žemdirbiams – ŠESD apskaita ūkio lygiu

Apie dekarbonizaciją kalbėjusi Aplinkos ministerijos Klimato politikos grupės vyresnioji patarėja Judita Liukaitytė-Kukienė priminė, kad ES tikslas yra iki 2030 m. ŠESD sumažinti 30 proc. Tai turėtų būti pasiekta 62 proc. sumažinus ŠESD apyvartinių taršos leidimų sektoriuje ir 21 proc. – ne apyvartinių taršos leidimų sektoriuje, į kurį įeina ir žemės ūkis, transportas, mažoji energetika, pramonė.

„Per Pastangų pasidalinimo reglamentą yra paskirstytas kiekis kiekvienai šaliai, kiek turėtų būti sumažinta, lyginant su 2005 m. Nacionalinėje klimato kaitos valdymo darbotvarkėje yra paskirstymas kiekvienam sektoriui“, – aiškino J. Liukaitytė-Kukienė.

Anot jos, didžioji dalis modeliuotų ŠESD sumažinimų yra jau su esama politika, 2019 m., pirminiame projekte, viskas buvo dar tik planuojama, dabar jau ir iš pernai derinti pateikto projekto nemažai priemonių perėjo į esamą politiką, joms skirtas finansavimas.

„Didžioji dalis tikslo pasiekiama su esama politika, bet to neužtenka, reikia kiekviename sektoriuje ieškoti įvairių, kitokių sprendimų. (...) Turime transformuoti visus sektorius, kad pasiektume savo tikslus“, – kalbėjo AM atstovė.

Kiekvienam sektoriui iškeltus tikslų kuruoja skirtingos ministerijos, už žemės ūkį atsakinga Žemės ūkio ministerija. Kaip nurodoma atnaujintame NEKSVP, nemaža dalis (23) šio sektoriaus priemonių jau yra dabartinėje politikoje, dar 7 yra planuojamos.

„Didžioji dalis ateina iš Strateginio plano, kur yra paskirtas finansavimas. (...) Žemės ūkio sektoriaus apie 50 proc. skirta trąšų naudojimui mažinti, kad per augalininkystę būtų sumažintos emisijos, o dalis per gyvulininkystę – tinkamą srutų ir mėšlo tvarkymą“, – kalbėjo J. Liukaitytė-Kukienė.

Jos teigimu, esama politika neleistų pasiekti numatomo ŠESD mažinimo tikslo, tačiau skaičiuojama, kad su planuojama politika žemės ūkis savo tikslus turėtų pasiekti.

Tarp planuojamos politikos priemonių žemės ūkyje nurodoma klimatui palanki gyvulininkystė (mėšlo tvarkymas), ekologiškų produktų vartojimo skatinimas, tiksliojo tręšimo plėtra, alternatyviais degalais varoma technika, aplinkai draugiška mityba, tvarus valstybinės žemės naudojimas ir ŠESD apskaita ūkiuose.

Dar vienas svarbus priemonių paketas skirtas CO₂ kaupti (LULUCUF).  Pasak J. Liukaitytės-Kukienės, tai labai svarbu, norint užsitikrinti lankstumą. Dabartinėje politikoje tam jau integruotos 16 priemonių, dar numatomos 8. Žemės ūkyje CO₂ kaupti numatoma tvariai naudojant dirvožemį – skatinant augalų kaitą, tarpinius pasėlius, nearimines technologijas. Miškų dalyje numatyta saugoti medžių savaiminukus, įveisti mišką valstybinėje žemėje ir pan. 

Visą galutinį atnaujintą Nacionalinio energetikos ir klimato srities veiksmų plano projektą galima rasti čia.