Vilnius. Ką reikia žinoti žemės savininkams, kada jos plotas gali būti inventorizuojamas kaip miškas, ką daryti, jei ten norima toliau vystyti žemės ūkio veiklą? Tokios temos aptartos nuotoliniame seminare apie medžių savaiminukus.

Seminare kalbėjęs Valstybinės miškų tarnybos Miškų kadastro skyriaus vedėjas Ričardas Beniušis priminė, kad medžių savaiminukai – savaiminės kilmės medžiai, išaugę ne miško žemėje. Tokie medžiai atitinka tam tikrus požymius: užima ne mažesnį kaip 0,1 ha plotą, jų skalsumas ne mažesnis kaip 0,3, o aukštis natūralioje augavietėje siekia ne mažiau kaip 5 metrus.

Savaiminukais nelaikomi medžiai, išaugę miško žemėje (kirtavietėje, miško aikštėje, laukymėje ir pan.), kultūriniu būdu įveisti želdiniai ir ne miško žemėje išaugę pavieniai medžiai ar jų grupės, neatitinkantys anksčiau išvardytų reikalavimų.

Pasak Miškų tarnybos atstovo, šiuo metu tam, sprendžiant, ar žemė jau laikoma mišku, vadovaujamasi vienu atskaitos tašku – savaiminukų vidutiniumi amžiumi.

„Jeigu medžių savaiminukų vidutinis amžius yra 20 metų ir daugiau, jie pripažįstami miško žeme ir gali būti traukiami į miško apskaitą, registruojami miško kadastre“, – seminaro dalyviams kalbėjo R. Beniušis.

Jei medžiai ir atrodo lyg miškelis, tačiau jų vidutinis amžius mažesnis nei 20 metų, jie nelaikomi miško žeme, bet tokia galėtų tapti žemės savininko valia.

Kartais klausiama, kodėl savu laiku tam tikroje žemėje savaiminukai apskaityti kaip miškas. Dažnai atsakymas būna vienas – tai lėmė tuo metu galiojusi kitokia nei dabartinė inventorizavimo tvarka.

R. Beniušis priminė, kad dabartinė tvarka galioja nuo 2012 m., o anksčiau žemė mišku galėjo būti registruojama pagal tuo laiku galiojusių teisės aktų numatytą tvarką.

„Buvo svarbus ne savaiminukų amžius ar kiti rodikliai, o vertinta pagal jų skaičių hektare ir vidutinį aukštį“, – kalbėjo R. Beniušis. 

Tuo laiku tam, kad būtų traktuojama kaip miškas, spygliuočių ir kietųjų lapuočių turėjo būti 2 000 vnt/ha ir vidutinio 1 m aukščio, o minkštųjų lapuočių – 4 000 vnt/ha ir 2 m vidutinio aukščio.

Tikėtina, kad dabar galiojanti tvarka dar bus keičiama. „Naujame Miškų įstatymo projekte matome, kad planuojama savaiminukų amžių sumažinti iki 10 metų, nuo tada jie iš karto galėtų būti pripažįstami mišku“, – sakė R. Beniušis.

Dabar medžiai savaiminukai inventorizuojami palaipsniui. Šiuo metu tai daroma Radviliškio, Dubravos, Kazlų Rūdos, Prienų, Nemenčinės, Šalčininkų regionuose.

Jei, atlikus inventorizaciją, nustatoma, kad savaiminukų vidutinis amžius yra daugiau kaip 20 metų, Miškų tarnyba tokios žemės savininkus per 3 mėn. raštu informuoja, kad jų žemė po 3 mėn. nuo informavimo dienos bus įrašyta į Miškų kadastrą.

„Ta žemė neatimama iš savininko, tiesiog jis turės ją tvarkyti pagal veiklą miškuose reglamentuojančius teisės aktus“, – pabrėžė R. Beniušis. Tokios teritorijos negalima išvalyti nuo medžių, naudoti žemės ūkui, užstatymui ar kitokiai veiklai. Kritimai čia galimi tik vadovaujantis Miško kirtimo taisyklėmis.

Jei nustatomas mažesnis savaiminukų amžius, Miškų tarnyba tokius duomenis įrašo į Ne miško žemės apaugančios mišku duomenų bazę, skelbia juos savo interneto svetainėje ir per 6 mėn. informuoja tokios žemės savininkus apie galimybę tokius plotus įtraukti į miško žemės apskaitą.

Pasak Tarnybos atstovo, tokiu atveju žemės savininkui paliekama teisė tą teritoriją išsivalyti ir naudoti pagal paskirtį arba, jei nori, gali pats tokius gojelius prašyti įregistruoti į Miškų kadastrą kaip mišką.

Vis dėlto ir tokiose teritorijose dėl medžių, kurių skersmuo yra 20 cm ir didesnis, kirtimo patariama kreiptis į savivaldos institucijas.

„Kartais būna laukuose dideli ąžuolai, jie apauga jaunomis drebulaitėmis, kurias valant nukertamas ir tas ąžuolas. Vėliau žemės savininkai turi problemų, nes tie medžiai paprastai būna savivaldybėse apskaityti ir vienokiu ar kitokiu būdu saugomi“, – pavyzdį pateikė R. Beniušis.

Išvalius teritoriją, savaiminukų inventorizacijos duomenys nepanaikinami iki kitos inventorizacijos. Anot Tarnybos atstovo, tai daroma norint išvengti piktnaudžiavimo, kai savaiminukai iškertami, o vėliau prašoma paramos miško įveisimui kultūriniu būdu.

R. Beniušis pabrėžė, kad jei savaiminukų amžius yra mažesnis nei 20 metų, tačiau jie savininko prašymu jau registruoti į Miškų kadastrą, jiems taikoma miško tvarka, nepaisant to, kad jiems mažiau nei 20 metų.