Vilnius. Valstybinei saugomų teritorijų tarnybai (VSTT) laiškais informavus gyventojus apie atsiradusias specialiąsias žemės naudojimo sąlygas (SNŽS), vienas aktualiausių klausimų – ar galimos kompensacijos ir kaip jas gauti?

Naujai nustatyti natūralių pievų ir ganyklų, pelkių ir šaltinynų žemėlapiai ir dėl to nustatytos specialiosios žemės naudojimo sąlygos trečiadienį aptartos nuotoliniame Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos seminare savivaldybių atstovams. Temos aktualumą liudijo gausus prisijungusiųjų skaičius – beveik 450.

Tarnybos Biologinės įvairovės skyriaus vyr. specialistas Raimondas Čiuplys priminė, kaip teritorijos nustatytos ir vyko informavimo procesas.

Jo teigimu, kai kuriais atvejais procesą apsunkino tai, kad siunčiant laiškus nepridėtos teritorijų schemos ir nenurodyti plotai, pirminės internetinio žemėlapio versijos buvo be pažymėtų sklypų ribų, o kai kuriais atvejais informuoti kaimyninių sklypų, į kuriuos SNŽS nepatenka, savininkai ir naudotojai. Taip pat iki šiol strigusi teritorijų registracija Nekilnojamojo turto registre.

Savininkams gavus laiškus ir iškilus begalei klausimų, trūko žmogiškųjų išteklių konsultuoti. Dabar, anot R. Čiuplio, padėtis daugmaž valdoma, įdiegta skambučių valdymo sistema.

Pasak jo, patobulintas ir SNŽS teritorijų žemėlapis – įdiegta paieška pagal sklypų numerius, supaprastintas valdymas.

Ką galima ir ko negalima?

VSTT atstovo teigimu, nustatyta 75,7 tūkst. ha natūralių pievų ir ganyklų, specialioji jų naudojimo sąlyga įrašyta į maždaug 55,5 tūkst. sklypų. Natūralias pievas ir ganyklas draudžiama suarti, sausinti ar kitaip keisti jų žolynų būklę, užsodinti želdiniais ar įveisti mišką.

Čia galima šienauti, ekstensyviai ganyti, šalinti ir retinti sumedėjusią augaliją, laikantis saugotinų želdynų gamtos paveldo objektų apsaugos reikalavimų.

„Ūkinę veiklą galima deklaruoti kaip ir prieš nustatant apribojimus: jei buvo deklaruotos daugiametės pievos ir ganyklos, gali būti ir toliau deklaruojamos.

Kai kuriais atvejais galima ūkininkauti pagal ekologines sistemas, laikantis Žemės ūkio ministerijos nustatytų reikalavimų. Teritorijose, kurios patenka į šlapynių sluoksnį, galima jas tvarkyti ekstensyviai“, – pasakojo R. Čiuplys.

Pelkių ir šaltinynų visoje šalyje išskirta 110,8 tūkst. ha, specialioji žemės naudojimo sąlyga įrašyta maždaug 53,2 tūkst. sklypų. Draudžiama šias teritorijas sausinti, keisti hidrologinį režimą, ardyti pelkių ir apypelkių augalinę dangą, išskyrus tam tikrus atvejus. Tokių teritorijų negalima paversti ariamąja žeme, miško naudmenimis, užsodinti želdynais. 

Galima veikla – ekstensyvus šlapynių tvarkymas, taip pat iš dalies galima ir kompleksinė pievų ir šlapynių priežiūros schema. Pelkėse ir šlapynėse visais atvejais galima šienauti (įskaitant nendrių kirtimą), šalinti arba retinti medžius ir krūmus, įrengti lieptus, takus, ekstensyviai ganyti, galima įrengti vieną (ne didesnį kaip 0,1 ha ploto) dirbtinį nepratekamą paviršinį vandens telkinį.

Kada prašyti kompensacijų?

Pasak R. Čiuplio, Įstatymas numato, kad kompensacijos galimos, kai dėl taikomų apribojimų patiriami konkretūs nuostoliai. Vyriausybės nutarimu numatyta ir patvirtinta kompensacijų dėl SŽNS taikymo apskaičiavimo ir išmokėjimo metodika. 

„Dažniausiai kompensacijos taikomos tais atvejais, kai patiriami nuostoliai arba dėl vykdomos veiklos suvaržymų, arba veikla yra suplanuota iki informavimo momento ir dėl atsiradusių ribojimų jau negali būti vykdoma, arba kai prarandama galimybė naudotis sklypu ar jo dalimi pagal tiesioginę paskirtį visiškai ar iš dalies. Gali būti kompensuojami ir papildomi nuostoliai“, – pasakojo VSTT atstovas.

Jei atsiranda nuostolių dėl vykdomos veiklos apribojimų, jos nebegalima tęsti arba jos mastas yra gerokai suvaržomas, tokiu atveju kompensacija gali būti sumokėta įvertinus paskutinių 3 kalendorių metų vykdytos veiklos finansinius rodiklius (pateikiant buhalterinės apskaitos ar kitus pagrindžiančius dokumentus).

„Kompensacijos dydis numatomas pagal vidutinio vienų kalendorinių metų pelno sumažėjimą“, – aiškino R. Čiuplys. 

Jei veikla buvo dar tik planuota, turi būti pateikiami tą įrodantys dokumentai. Pasak specialisto, pavyzdžiui, jei iki informavimo momento planuota, projektuota iškasti tvenkinį ir dabar to padaryti negalima dėl atsiradusių ribojimų, irgi galima teikti prašymą kompensacijai.

Jo teigimu, prarasta galimybė naudoti sklypą pagal paskirtį – bene kebliausias atvejis. „Tada turi būti vertinama atžvelgiant į galimybes tęsti vienokią ar kitokią veiklą. Jei veikla gali būti perkeliama į kitas sklypo dalis, dažnu atveju kompensacija negalėtų būti išmokama, nes nuostoliai kaip ir nepatiriami.

Jeigu, pavyzdžiui, nustatoma natūralios pievos teritorija ir prarandami dirbamos žemės plotai, tai vienas iš atvejų, kai kompensacija tikriausiai turėtų būti išmokėta“, – kalbėjo Tarnybos specialistas.

Jo teigimu, kai prarandama galimybė naudoti žemę pagal paskirtį, kompensacijos dydis apskaičiuojamas pagal Registrų centro masinio vertinimo žemės sklypo vertę, paskaičiuojama tos sklypo dalies, kur taikomi apribojimai, vertė, kuri dauginama iš koeficiento. Koeficientas pelkių ir pievų atveju negali būti didesnis kaip 0,6.

„Jei apskaičiuota, kad patiriamas 1 000 Eur nuostolis, tai gali būti išmokėta iki 600 Eur kompensacija“, – skaičiavo R. Čiuplys.

Seminaro dalyviai Tarnybai nestokojo nei kritikos, nei klausimų dėl proceso. Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos generalinis direktorius Jonas Sviderskis dar kartą priminė, kad atnaujinami SŽNS žemėlapiai su savininkais iš anksto nederinti, jie tik informuoti apie faktą, raginta procesą stabdyti.

„Tai atsakykite, derinsite ar toliau buldozeriu važiuosite per savininkų interesus? (...) Ar mums teks kreiptis į teismą?“ – klausė J. Sviderskis.

VSTT atstovai teigė tik vykdantys tai, kas numatyta Įstatyme, o jei esama tvarka netenkina, tuomet galima kreiptis ir į teismą.

Seminaro dalyviai klausė, ką reikėtų daryti, jei pieva nustatyta neteisingai. Pasak specialistų, tokiu atveju reikėtų prašymą su argumentais pateikti Valstybinei saugomų teritorijų tarnybai. Vėliau patikslinta, kad sprendimas nebūtinai gali būti pateiktas iškart: jei reikalinga patikra vietoje, o gamtinės sąlygos esamu metu nėra palankios, teks laukti, kol jos taps tinkamos.

Jau pateikusieji prašymą tikslinti žemėlapį ir dar nematantys rezultato klausė, kaip žinoti ar teritorija bus tikslinama.

„Jei gavote atsakymą, kad žemėlapis bus pakoreguotas, vadinasi, jis bus koreguojamas. Žemėlapių pakeitimas bus tvirtinamas Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos direktorės įsakymu, kai specialiosios sąlygos bus įregistruotos Nekilnojamojo turto registre“, – aiškino Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos atstovai.

Nemažai teirautasi dėl pievų priežiūros ir deklaravimo. Pasak VSTT darbuotojų, pievų persėti negalima, vis dėlto 2023 m. persėtoms pievoms sankcijos dėl SŽNS nebus taikomos, nebent deklaruojant dalyvaujama priemonėse, kur įsipareigojama pievų nepersėti.

Seminaro dalyviai klausė ir to, kokios bus sankcijos tiems, kurie pievas persės arba suars, ir tiems, kurie suars, bet nedeklaruos.

„SŽNS natūralių pievų ir ganyklų bei pelkių ir šaltinynų kontrolės funkciją vykdo Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos“, – seminaro pokalbių lange rašė VSTT specialistai.