Tam, kad miškas užaugtų gražus ir kokybiškas, būtina jį prižiūrėti. Miško savininkai, norintys gauti paramą miško priežiūrai, turėtų suskubti – nuo rugsėjo 15 d. pradedamas šaukimas jaunuolynų ugdymui.

Iki lapkričio vidurio bus laukiama paraiškų pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos priemonės „Investicijos į miško plotų plėtrą ir miškų gyvybingumo gerinimą“ veiklos sritį „Investicijos, kuriomis didinamas miškų ekosistemų atsparumas ir aplinkosauginė vertė“. 

Privačių ir valstybinių miškų valdytojai gali tikėtis paramos, siekiančios iki 90 proc. visų tinkamų finansuoti išlaidų pamiškių formavimo, miškuose esančių saugomų natūralių buveinių ar saugomų rūšių buveinių atkūrimo arba būdingos miško struktūros palaikymo ir nevietinių medžių rūšių medynų pertvarkymo į vietinių medžių rūšių medynus veiklai. Vykdant jaunuolynų (iki 20 metų amžiaus) ugdymo veiklą parama skiriama mokant vienkartinę kompensacinę išmoką, kurios dydis siekia iki 365 Eur už planuojamą išugdyti jaunuolyno hektarą.

Aktyviai su miško ekosistemos ir aplinkosauginės vertės didinimu susijusia parama nuo 2017 m. naudojasi ir miško želdinimu, miško ruošos darbais, miškotvarkos ir miško želdinimo projektų rengimu užsiimanti Mariaus Rimgailos mažoji bendrija (MB).

Kretingoje įsikūrusios MB vadovas Marius Rimgaila sako, kad Programa yra labai naudinga, parama tikrai reikalinga, nes visa tai skatina miškų savininkus ugdyti medynus. 

Anot jo, programa labai populiari ir daug miško savininkų ja naudojasi. „Įkainis didinamas beveik kasmet, nors tenka pridėti ir savų lėšų, atsižvelgiant į tai, koks yra tas jaunuolynas, kaip jis prižėlęs, kokio amžiaus. Kad užaugtų gražus miškas, kad jį turėtume kokybišką ateities kartoms, reikia jį prižiūrėti.

Išretinus mišką, medžiai gauna daugiau maisto medžiagų, turi erdvės augti į plotį, o ne tik liauni stiebtis į viršų. Kai ugdai, medis greičiau auga, tokio ir mediena ateityje bus kokybiškesnė. Tam ši programa yra labai naudinga“, – džiaugiasi M. Rimgaila.

Jo vadovaujama įmonė turi apie 200 ha jaunuolynų iki 20 metų amžiaus. Kiekvienais metais ugdo apie 5–10 ha. Daugiausia pinigų skiriama menkaverčių medžių ir krūmų išpjovimui ir jaunuolyno išretinimui, dar reikia parengti miškininko išvadą, o tai irgi kainuoja.

M. Rimgailos miškai Kretingos krašte daugiausia mišrūs: eglės su minkštųjų lapuočių priemaiša arba lapuočiai su eglių priemaiša: eglės, beržai, drebulės, šlapesnėje vietoje – juodalksniai. „Pas mus miškai nei sausi, nei šlapi, laikinai perteklinio drėgnumo, dėl to lapuočiams palanku augti. Egles sodiname sausesnėse vietose, kur tikslingiau jas sodinti. Mišrus medynas yra atsparesnis ligoms ir kenkėjams, vėjavartoms. Tų uraganų pajūryje mes turime per metus ne vieną ir ne du“, – atviras miško savininkas.

Vyro teigimu, įgudus, paraišką paramai gauti užpildyti nesunku, o pirmam kartui galima susirasti pagalbos. 

Dėmesys miško ugdymui – ir Strateginiame plane

Parama miškams ir toliau bus tęsiama. Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginiame plane numatyta, kad bus galima pasinaudoti Europos Sąjungos parama miško įveisimui, atkūrimui, miško priežiūrai, apsaugai ir jaunuolynų ugdymui.

Strateginiame plane numatytos trys paramos priemonės, panašios į buvusias Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programoje.

Pagal pirmąją priemonę „Miško veisimas ir atkūrimas“ paramos galės kreiptis privačios žemės valdytojai ir savivaldybės. Parama pagal šią priemonę teikiama veisiant mišką pirmą kartą žemėje, kurioje jis prieš tai neaugo arba atkuriant stichinės nelaimės suniokotą mišką, kuriame pažeista daugiau kaip 20 proc. medžių.

Tinkamas paramai ne mažesnis kaip 0,5 ha plotas. Parama miškui įveisti ar atkurti bus skiriama pagal patvirtintą Miško želdinimo ir žėlimo projektą. Želdinių rūšinėje sudėtyje turės būti ne mažiau kaip 20 proc. lapuočių medžių rūšių.

Pagal antrąją priemonę „Miško priežiūra ir apsauga“ remiama įveisto miško, savaime mišku apaugančio ploto ir po stichinės nelaimės atkurto miško priežiūra ir apsauga.

Paramos kaip ir pagal pirmąją priemonę galės kreiptis privačios žemės valdytojai ir savivaldybės. Parama teikiama mišką įveisusiems ar atkūrusiems nuosavomis lėšomis arba paramos lėšomis, pagal priemonę „Miško veisimas ir atkūrimas“.

Pasak Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) Europos Sąjungos reikalų ir paramos politikos departamento Išmokų už plotus skyriaus vyriausiosios specialistės Rūtos Smilgaitytės, abiem priemonėms reikalavimai gauti paramą yra panašūs, tačiau antrosios priemonės atveju galios papildomas reikalavimas, kad kreipiantis paramos miško priežiūrai ir apsaugai, įveisto miško duomenys turės būti įrašyti į Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastrą.

Trečia paramos priemonė „Jaunuolynų ugdymas“ yra skirta jaunuolynų (iki 20 metų amžiaus) ugdymui.

Paramos galės kreiptis fiziniai asmenys, savivaldybės ir juridiniai asmenys (išskyrus tuos, kuriems pavesta patikėjimo teise valdyti, naudoti valstybinius miškus ir jais disponuoti, bei vykdyti juose kompleksinę miškų ūkio veiklą).

Svarbu tai, kad miško žemė pareiškėjui turi priklausyti nuosavybės teise arba būti valdoma kitais teisėtais pagrindais. Jaunuolynų ugdymas turės būti suprojektuotas vidinės miškotvarkos projekte arba reikės pateikti Valstybinėje miškų tarnyboje registruoto specialisto (turinčio teisę rengti vidinės miškotvarkos projektus) išvadą dėl jaunuolynų ugdymo kirtimų reikalingumo.

Tame pačiame plote jaunuolynų ugdymas galės būti remiamas ne daugiau kaip du kartus per visą laikotarpį.

Pasak R. Smilgaitytės, dalies su miškais susijusių veiklų rėmimo Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginiame plane atsisakyta. „Pagal veiklos sritį „Investicijos, kuriomis didinamas miškų ekosistemų atsparumas ir aplinkosauginė vertė“ buvo remiamos kelios veiklos, tačiau iš jų liks tik populiariausia – jaunuolynų ugdymo veikla. Kitas veiklas, tokias kaip pamiškių formavimas, miškuose esančių saugomų buveinių atkūrimas arba būdingos miško struktūros palaikymas, nevietinių medžių rūšių medynų pertvarkymas į vietinių medžių rūšių medynus dėl jų nepopuliarumo remti atsisakyta“, – teigia ŽŪM specialistė.

Miško veisimui, atkūrimui, priežiūrai, apsaugai ir ugdymui Strateginiame plane iš viso numatyta 24,05 mln. Eur.