Dimedium 22 05 01 Dimedium 22 05 01
Aplinka, miškai
„Jeigu ariate, negalite būti žali“

Vilnius. Neariminės technologijos – vienas būdų mažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) emisijas ir tvariai naudoti dirvožemį, todėl bus siekiama skatinti tokius būdus diegti ūkiuose.

Ketvirtadienį ši tema aptarta Žemės ūkio ir miškininkystės dekarbonizacijos darbo grupės susitikime.

Tai – jau ketvirtas gruodį veiklą pradėjusios Žemės ūkio ir miškininkystės dekarbonizacijos darbo grupės susitikimas. Kaip teigė žemės ūkio ministro patarėja Kristina Simonaitytė, pirmas susitikimas buvo įžanginis, bendrojo pobūdžio, vėliau aptarti ŠESD apskaitos klausimai nacionaliniu ir ūkio lygmeniu, pristatytas priemonių dekarbonizacijos tikslams pasiekti vertinimas.

Bioversija 22 02 02

Dabar prasideda antrasis grupės darbo etapas, kuriame nagrinėjamos konkrečios temos ir pradedami aptarti socialinių partnerių gauti pasiūlymai dėl Nacionalinio energetikos ir klimato srities veiksmų plano (NEKSVP) priemonių atnaujinimo. Pastarasis susitikimas skirtas tvaraus dirvožemio naudojimo ir emisijų iš jo mažinimo klausimams.  

Žemės ūkis išskirtinis tuo, kad ne tik išskiria emisijas, bet ir turi absorbcinį potencialą, t. y. gali sugerti ŠESD. Kaip pastebėjo K. Simonaitytė, dirvožemio emisijos pastaruoju laikotarpiu maždaug vienodo lygio ir net kiek auga. Didžiausios susijusios su naudojamomis mineralinėmis trąšomis.

Kaip patvirtinusi Vyriausybė, tikslas – iki 2030 m. 15 proc. sumažinti naudojamų mineralinių trąšų, padvigubinti ekologinių ūkių plotą, kad jis pasiektų 16,2 proc. žemėnaudų.

Siekiant emisijų mažinimo tikslų, tarp numatomų priemonių – vėliausiai iki 2025 m. sukurti ir pradėti taikyti ŠESD apskaitos sistemą ūkių lygiu. Iki 2030 m. ne mažiau 8 tūkst. ha padidinti daugiamečių pievų , 3 kartus – neariminių technologijų plotus ir t. t.

Todėl minėtame susitikime grupės dalyviai išsamiau aptarė neariminių technologijų įtaką ŠESD emisijų mažinimui, dirvožemių tvarumui ir ūkių veiklai.

Tiesa, kalbant apie technologijas, kai žemė visiškai nedirbama, kyla diskusijų ir dėl pačių terminų. Vieni tai vadina tiesiogine sėja, kiti – užsienyje vartojamu pavadinimu no-till. Esą tiesioginė sėja – tik viena sudedamųjų technologijos dalių.

Reikia žvelgti iš ilgalaikės perspektyvos

Kaip sakė Tautvydas Beinoras (UAB „Agrokonsultacija tau“), tai nėra nauja technologija, taip dirbta dar senovėje. Lūžis įvyko išradus plūgą ir pradėjus dirvas arti.

Ariminės technologijos savo laiku didino derlių ir ūkių pajamas. Tačiau šiandien žmonija priėjo ribą, kai toliau taip ūkininkauti neįmanoma, nes pasaulio dirvos nualintos, reikia ieškoti kitų žemdirbystės būdų.

Pasaulyje yra įvairių sėjos į neįdirbtą žemę variantų. Pasak T. Beinoro, no-till technologija nėra vien tik tam skirta sėjamoji. Ji reikalauja žinių apie pagrindinius sveiko dirvožemio principus. O jų yra ne vienas: minimalus žemės judinimas, bioįvairovės išlaikymas (skirtingi augalai ir jų šaknynas, žydinčių augalų juostos laukuose). Dirvos paviršius visą laiką turi būti uždengtas augalinėmis liekanomis, gyvos augalų šaknys turi būti ištisus metus.

Pasak T. Beinoro, gyvulių integracija į sėjomainos laukus (kai gyvuliai paleidžiami nuėsti tarpinių augalų) dar labiau priartina šį būdą prie natūralių gamtos procesų.

Ar neariminė technologija ekonomiškai naudinga? „Taip, ypač žvelgiant iš ilgalaikės perspektyvos. Atkūrus natūralų dirvų derlingumą, mažėja ir reikalingos auginimo išlaidos. Jeigu ariate, negalite būti žali – sako amerikiečiai. Nedirbant žemės taupomas ir kuras, nes mažiau važiuojama per dirvą.

Mažiau judinant ir spaudžiant dirvą, išsaugoma jos struktūra. Sumažėja ŠESD emisijos, po kelių metų susidaro sąlygos ūkininkui dalyvauti anglies kreditų prekyboje, taip užsidirbant papildomų pajamų. Ilgalaikėje perspektyvoje derlingumai turėtų didėti dėl atkurto natūralaus dirvos derlingumo“, – įvairus naudingumo aspektus apžvelgė T. Beinoras.

Apibendrinant teigiama, kad minėta technologija prisideda prie švaresnės aplinkos, nes sumažėja ŠESD emisijos, naudojama mažiau kuro ir mineralinių trąšų. Taip pat pasiekiama ir nauda vartotojui dėl sveikesnio užauginamo maisto.

VDU Žemės ūkio akademijos prof. Vaclovas Bogužas pristatė trijų Lietuvoje atliekamų bearimės technologijos tyrimų duomenis, du iš jų yra ilgalaikiai.

Pasak jo, įvairūs tyrimų duomenys, gauti rezultatai atskleidžia neariminių technologijų ekonominius ir aplinkosauginius pranašumus, palyginti su arimu. Bet, pabrėžė profesorius, tam reikia gerokai daugiau žinių ir kompleksinių priemonių.

Ne visi sugebės greitai persiorientuoti

Taigi, ne visi žemdirbiai gebės ir galės greitai persiorientuoti į tiesioginę sėją. Kaip pastebėjo Lietuvos ūkininkų sąjungos atstovas Gedas Špakauskas, ūkininkams kyla daugybė įvairių klausimų, susijusių su ŠESD ir organine anglimi.

Pasak jo, neariminė technologija nėra išganymas, reikia daug žinių, kurių ūkininkai dar neturi. Todėl nereikia per prievartą jiems brukti vien no-till.

„Nematau nieko blogo ir taikant minimalias, nearimines technologijas. Ne visi ūkininkai nori imtis naujų būdų, kiti taiko minimalų žemės dirbimą ir jiems tai tinka.

Žemdirbiams dar trūksta praktinių pavyzdžių, niekas nežino, koks ūkis Lietuvoje ilgiausiai dirba pagal no-till technologiją ir kokia patirtis“, – kalbėjo G. Špakauskas. Jis svarstė, kodėl Vakarų šalys nepuola masiškai į tokią kryptį, nors ten nuo seniau mokslininkai tyrinėja šią technologiją.

Žemės ūkio viceministras Paulius Astrauskas irgi pastebėjo, kad šalies žemės ūkyje vyrauja konservatyvus požiūris, dalis ūkininkų nieko nenori keisti.

„Naujovės leidžia žemės ūkiui būti pranašesniam ir tvaresniam tiek ekonominiu, tiek kitais atžvilgiais. No-till sistema ekonomiškai efektyvi, mokslo tai patvirtinta, teigiamai veikia patį dirvožemį. Dėl šios sistemos privalumų argumentų pakankamai daug“, – sakė viceministras.  

Aplinkos ministerijos ekspertas Mantas Butrimavičius mato nemažą potencialą mažinant ŠESD, jeigu būtų atsisakoma arti dirvožemius. 

„Kuro naudojimo sumažinimas irgi būtų labai vertingas. Žemės ūkyje sunaudojama 13–17 proc. visoje šalyje sunaudojimo kuro. Taigi, mažinant kurą žemės ūkyje, mažėtų jo kiekis ir bendrai šalyje. Tai paminėta ir Transporto dekarbonizacijos darbo grupės susitikime“, – pastebėjo M. Butrimavičius.

Prie ŠESD emisijų mažinimo dirvožemiuose, pasak K. Simonaitytės, prisidės ir RRF priemonė, nes 16 mln. Eur bus skirta dirvožemiuose atkurti 8 tūkst. ha šlapynių.

Socialinių partnerių siūlymai

Nagrinėjant dirvožemių tvarumo ir emisijų mažinimo temą jau sulaukta ir pirmųjų pasiūlymų iš socialinių partnerių. Pavyzdžiui, no-till technologijos šalininkai siūlo siekti, kad tokie plotai sudarytų 100 tūkst. hektarų.

Gauti net 3 pasiūlymai iš Kanapių augintojų, perdirbėjų ir verslo inovatorių asociacijos (KAPVIA). Vienas jų – prisijungti prie tarptautinės iniciatyvos „4 per 1000“ dirvožemio organinei angliai didinti, kur būtų galima inicijuoti anglies kaupimo projektus, o ūkininkai galėtų su jais susipažinti.

Pasak K. Simonaitytės, Lietuva prisijungusi prie šios iniciatyvos.

Kitas pasiūlymas, pasak KAPVIA direktoriaus Rimanto Čiūto, tobulinti žemės įstatymą, įvedant ilgalaikės žemės nuomos reikalavimą. To reikia, pavyzdžiui, kalbant apie agromiškininkystę. Dar siūloma tobulinti Pluoštinių kanapių įstatymą, numatant jų sėjos liberalizavimą, kai sėjamos kaip tarpiniai augalai.

Apibendrindamas įvykusį grupės susitikimą ŽŪM Tvarios žemės ūkio gamybos ir maisto pramonės departamento Augalininkystės ir žaliųjų technologijų skyriaus patarėjas Zigmas Medingis pasidžiaugė žemdirbių noru išgirsti siūlymus dėl dirvožemių naudojimo tobulinimo ir neariminių technologijų.

Autorius: Rasa Jagaitė
Gudinas - mobilioji apacia 21.03.14

(0)

Dėmesio! Atsakomybė už komentarų turinį tenka patiems komentuotojams.

Komentuokite atsakingai, gerbkite kitų nuomonę.

Norėdami parašyti savo nuomonę – prisijunkite.

Taip pat šia tema skaitykite
Skaitomiausios naujienos
Verslo informacija
Apklausa
Ar ganote melžiamas karves?
Visos apklausos