Vilnius. Apie mūsų šalies dirvožemio būklę kalbama jau seniai, tačiau realių sprendimų, kaip šią problemą spręsti, praktiškai nėra. Aplinkosaugos koalicija, palaikoma nevyriausybinių organizacijų, tvariai ūkininkaujančių ūkininkų asociacijų ir mokslininkų iš Lietuvos dirvožemininkų draugijos, atkreipia politikų dėmesį į dirvožemio prastėjimo situaciją ir ragina imtis skubių priemonių jai pakeisti.

Šios iniciatyvos, kurias parengė Aplinkosaugos koalicija, VšĮ „Žiedinė ekonomika“, Lietuvos dirvožemininkų draugija, antradienį buvo pristatytos spaudos konferencijoje.

„Dirvožemyje vykstantys pokyčiai siejami su netausiomis ūkininkavimo praktikomis, kurios yra subsidijuojamos valstybės. Jeigu ir toliau bus taip ūkininkaujama, keliame grėsmę ateinančių kartų ūkininkams bei visuomenei, jos ekonominei gerovei, juk dirvožemis yra neatsinaujinantis gamtos resursas“, – teigia analizę atlikusi Aplinkosaugos koalicijos ekspertė Karolina Gurjazkaitė.

Minėta analizė yra dalis rengiamo Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros strateginio plano. „Mes matome rizikas tiek Lietuvoje, tiek ir ES, kad šis planas gali nespręsti aplinkosauginių problemų. Trečdalis to plano turi būti skiriamas tikslingai spręsti aplinkosauginėm problemom. Yra tikrai labai daug rizikų, kad tos problemos tęsis, jeigu nieko iš esmės nekeisime“, – teigia K. Gurjazkaitė.

Pasak jos, mineralinių trąšų naudojimas šalyje taip pat yra neracionalus. „Lietuvoje susidariusi tokia situacija, kad mineralinių trąšų naudojimui nėra jokių „lubų“. Nėra tinkamo reglamentavimo, nėra reguliuojančių teisės aktų. Taip pat nėra renkami skaitmeniniai duomenys, kiek trąšų sunaudoja ūkiai. Tačiau didėjantys ariamos žemės plotai, trąšų pardavimų kiekiai ir nitratų tarša vandenyse rodo didėjantį jų sunaudojimą“, – sako K. Gurjazkaitė.

Tiesa, šiuo metu Aplinkos ministerijoje yra rengiama vieninga trąšų naudojimo metodika, bus sukurta ir trąšų naudojimo apskaita. Vis dėlto, ekspertės manymu, Lietuva turėtų prisiimti griežtesnius įsipareigojimus susijusius su dirvožemio apsauga.

Reikia ne tik dirvožemio įstatymo, bet ir stebėsenos

Tiek Aplinkosaugos koalicijos, tiek ir mokslininkai, taip pat ir aktyvūs ūkininkai jau ne kartą yra sakę, jog būtina turėti dirvožemį saugantį įstatymą. Jis buvo pradėtas rengti dar 2015 metais, tačiau po dvejų metų viskas sustojo. Šiuo metu dirvožemio apsauga nėra atstovaujama nė viename lygyje.

„Geros kokybės dirvožemis yra būtina sąlyga augalininkystės tvarumui, maisto saugai ir visuomenės gerovei. Siekiant išsaugoti kokybišką dirvožemį, būtinas tinkamas reguliavimas. Reikia ne vien dirvožemio įstatymo, bet ir nuolatinės jo būklės stebėsenos, kitaip tariant monitoringo”, – sakė doc. dr. Jonas Volungevičius, Lietuvos dirvožemio draugijos pirmininkas.

Pasak J. Volungevičiaus, dabartinė dirvožemio stebėsena yra tik sudėtinė aplinkosaugos stebėsenos dalis, t.y. mes stebime tik dirvožemio taršą. Jeigu kalbame apie dirvožemio apsaugą, tai svarbu įvertinti, ar jo kokybė gerėja, ar prastėja. Pasak mokslininko, būtina įvertinti, kokią ilgalaikę įtaką dirvožemiui daro žemės ūkis: kaip kinta savybės, didėja ar mažėja organinės anglies kiekis.

Todėl, pasak J. Volungevičiaus, stebėsenos sistema turi būti iš esmės peržiūrėta ir galbūt sukurta atskira dirvožemio stebėsenos sistema. Jis pateikė Lietuvos dirvožemių žemėlapį, kuriame jie išsiskiriami pagal našumą ir kitus duomenis. Mokslininkas akcentavo, jog nenašūs dirvožemiai turi būti naudojami visiškai kitaip negu dabartinė praktika. Skirtingoms dirvoms turi būti taikomos skirtingos agrotechninės priemonės.

Paramos mechanizmai dažnai finansuoja ydingas praktikas

Apie mineralinių trąšų naudojimą kalbėjęs Domantas Tracevičius, VšĮ „Žiedinė ekonomika“ steigėjas, akcentavo, kad reikia ieškoti sprendimų subalansuotam tręšimui, kad reikalinga tiksli mineralinių trąšų sunaudojimo apskaita. Būtina nustatyti ribas, kiek fosforo ir azoto galima įterpti į dirvą.

D. Tracevičiaus nuomone, esama žemės ūkio politika ir jos paramos mechanizmai dažnai finansuoja ydingas praktikas, pavyzdžiui, ariamosios žemės plėtrą gamtinėse buveinėse, kartais netgi erozijai jautriose zonose, chemizuotą ūkininkavimą, dėl kurių prastėja dirvožemio būklė, teršiamas gruntinis ir paviršinis vanduo, intensyvėja klimato kaita.

Jo teigimu, toks subsidijų mechanizmas, kuomet paramos priemonėmis yra skatinama žalinga praktika, turi pasikeisti. 

„Finansavimą ūkininkams reikia paskirstyti tokiu būdu, kad aplinkai ir klimatui žalingas ūkininkavimas būtų nepatrauklus. Ūkininkai turi būti remiami už dirvožemį tausojančias praktikas“, – teigė D. Tracevičius. Jis pridūrė, kad dabartinės rėmimo priemonės nepopuliarios dėl to, jog ūkininkams trūksta žinių, ir dėl to, kad rėmimas palyginti menkas.

Kas būtina, norint išsaugoti dirvožemio kokybę

Aplinkosaugos koalicija, palaikoma nevyriausybinių organizacijų, tvariai ūkininkaujančių ūkininkų asociacijų ir mokslininkų iš Lietuvos dirvožemininkų draugijos, pateikė pasiūlymų politikos formuotojams, ką reikėtų daryti, norint išsaugoti dirvožemio kokybę.

Šių iniciatyvų svarbiausi punktai yra keli. Siūloma pertvarkyti žemės ūkio paramos sistemą taip, kad ji būtų nukreipta į aplinką tausojantį ūkininkavimą, neberemiant aplinkai žalingų praktikų. Siūloma apsaugoti ir atkurti gamtines buveines, kurios saugo dirvožemį.

Taip pat rekomenduojama griežtinti ūkininkavimo sąlygas ariamoje žemėje, sumažinant neigiamą poveikį dirvožemiui. Reglamentuoti mineralinių trąšų naudojimą, siekiant sumažinti šių trąšų patekimą į aplinką. Nuosekliai stebėti ir saugoti dirvožemio būklę bei šviesti ūkininkus dėl aplinkosaugos naudos.

Rengiant šiuos pasiūlymus, kaip teigia jų autoriai, buvo konsultuotasi su įvairiomis žemdirbių ir aplinkosaugos organizacijomis, mokslininkais.

Spaudos konferencijoje dalyvavusi žemės ūkio ministro patarėja Kristina Simonaitytė pabrėžė, kad dirvožemio apsaugos tikslai turi būti nemažiau ambicingi negu saugant vandenį ar švarų orą. Pasak jos, dirvožemiui palankus ūkininkavimas yra vienas iš Žemės ūkio ministerijos prioritetų, patvirtintų ir Vyriausybės programoje.

„Pirmiausiai tai yra veiksmai, susiję su mineralinių trąšų naudojimo mažinimu ir efektyvumu. Darbai ta linkme jau pradėti. Esame numatę ir platesnio masto darbus dėl daug anglies turinčių sistemų atkūrimo, t.y. šlapynių, durpžemių atkūrimas, savaiminių miškų išsaugojimas“, – sakė K. Simonaitytė.

Žemės ūkio ministro patarėja dar akcentavo, jog labai sunku saugoti tai, ko negalima pamatuoti. Todėl ir ministerija mato poreikį dirvožemio stebėsenos bei vieningo valdymo sistemai ne tik šalies, bet ir ūkio lygmenyje. Manoma, kad tokia sistema leistų tiksliau suprojektuoti ir žemės ūkio paramos priemones.

Dabar rengiamame 2023-2027 metų laikotarpio Bendrosios žemės ūkio politikos strateginiame plane taip pat bus siekiama skatinti veiksmingą gamtos išteklių, tame tarpe ir dirvožemio išteklių, apsaugą ir valdymą.

Tikimasi, kad šiemet taip pat bus atnaujinta ir paskelbta ES teminė dirvožemio strategija.

K. Gurjazkaitė reziumavo, jog tik tuomet, kai matysime, kad aplinkos būklė gerėja, galėsime teigti, jog žemės ūkio politika yra sėkminga. O žemės ūkis tikrai turi didelį potencialą prisidėti prie aplinkosaugos tikslų, mažinti poveikį klimatui. Tai - sektorius su labai dideliu gamtosauginiu potencialu.

MŪ inf.