Kauno r., sausio 12 d. Pastaruoju metu hibridinės drebulės želdinių veisimu vis labiau domisi ir miškų urėdijos, ir privačių miškų savininkai. Itin sparčiai augantys medžiai - per 25 metus pasiekiantys 25 m aukštį ir 25 cm kamieno skersmenį - tinka žemės ūkio veiklai nenaudojamiems plotams apželdinti.

Be abejo, hibridinių drebulių populiarumui nemažos įtakos turi ir tai, kad už šių želdinių įveisimą skiriamos lėšos iš europinių fondų. Be to, ištobulėjo ir hibridinės drebulės sodmenų išauginimo technologijos.

Pasak Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro Miškų instituto Miškininkystės skyriaus mokslininko Vytauto Suchocko, Lietuvojeiki 2000 m. drebulynai beveik nebuvo veisiami, nebuvo auginami ir drebulių sodmenys. Tik 1982-1985 m., eksperimento tvarka, Lietuvos miško selekcijos ir sėklininkystės centre dirbtiniu kryžminimu buvo gaunamos hibridinių drebulių sėklos ir iš jų išauginama 7-10 tūkst. sėjinukų, kuriais aprūpindavo miškų ūkius eksperimentiniams želdiniams veisti. Tačiau dėl tuo metu buvusio didelio kanopinių žvėrių skaičiaus ir riboto želdinių tvėrimo, daugelis hibridinės drebulės želdinių buvo stipriai pažeisti ir labai išretėjo, kai kurie ir visai žuvo.

Hibridinė drebulė yra greitai augantis paprastosios drebulės Populus tremula ir amerikinės drebulės Populus tremuloides (arba P. alba) dirbtinio apdulkinimo būdu gautas tarprūšinis hibridas. „Pastaruoju metu susidomėjimas hibridine drebule didėja, tačiau sodmenų trūkumas neleidžia apželdinti didelių plotų", - sako V. Suchockas. Lietuvoje hibridinės drebulės sodmenys iš sėklų neauginami, nes dar nėra derančių plantacijų, kuriose būtų gaunamos natūraliai susikryžminusios hibridinės sėklos.

In vitro (mėgintuvėliuose iš ląstelių) metodu sodmenis mūsų šalyje augina tik LAMMC Miškų instituto Biotechnologijos laboratorija. Ji nėra skirta masiniam sodmenų auginimui, tai į tyrimus orientuota laboratorija, tačiau joje kasmet padauginama ir išauginama apie 250 tūkst. vnt. hibridinės drebulės kloninių sodmenų. Visus šiuos sodmenis želdinių veisimui naudoja tik vienas užsakovas - bendrovė „Euromediena" (tiksliau, bendrovė nuomojasi laboratoriją sodmenims auginti).

Nedidelius kiekius šaknų atžalomis padaugina Anykščių ir Kėdainių urėdijų medelynai. Bet juos taip pat naudoja tik savo reikmėms. Todėl nemaža dalis hibridinės drebulės sodinukų įvežama iš Latvijos ir Estijos medelynų. Vien praėjusį rudenį, Valstybinės miškų tarnybos duomenimis, iš Latvijos buvo įvežta 168 tūkst., iš Estijos - 23 tūkst. vnt. sodinukų. 2011 m. pavasarį buvo įvežta net 289 tūkst. vnt. hibridinės drebulės sodinukų. Šiuos įvežtinius sodmenis daugiausia naudoja miško savininkai apželdydami savo žemes.

Skaičiuojama, kad metinis hibridinės drebulės prieaugis siekia 10,9-13,0 ktm/ha. Natūralių drebulynų prieaugis yra gerokai mažesnis - 6,9 ktm/ha. Geromis augimo sąlygomis hibridinės drebulės rotacijos periodas popiermedžiams išauginti neturėtų viršyti 30 metų. Auginant biokurui, drebulės kertamos po 10 metų.

Hibridinės drebulės sodinamos rudenį arba pavasarį, iki sodmenų pumpurų sprogimo pradžios. Kokybiškų sodmenų aukštis želdiniams veisti turi būti ne mažesnis kaip 30 cm. Veisiant grynus drebulės želdinius, sodinama nuo 1 250 iki 2 000-3 000 vnt. sėjinukų 1 ha. Sodinimo atstumai tarp eilių - 2-2,5 m, eilėse - kas 1,5-2 m. Pirmaisiais metais sodinukų priežiūrai reikia skirti daug dėmesio: kadangi drebulės susprogsta labai anksti, medelius gali užpulti kenkėjai, o šaknis mėgsta pagraužti graužikai. Nuo žvėrių drebulės apsaugomos plastikiniais gaubtais arba repelentais.

Hibridinės drebulės Europoje pradėtos auginti praėjusio šimtmečio 7-ajame dešimtmetyje. Labiausiai jos išplito Suomijoje, Švedijoje ir Latvijoje.

MŪ inf.