Greito sprendimo dėl aplinkos taršos nebus
2019-09-20

Vilnius. Seimo komitetuose šią savaitę pradėtos svarstyti įstatymų, reglamentuojančių ūkio subjektų atsakomybę dėl aplinkos taršos, pataisos. Žemdirbių atstovai nuogąstauja, kad pakeitimai gali skaudžiai atsiliepti visam žemės ūkiui, o ypač - gyvulininkystei.

Kelių įstatymų paketui papildomu paskirtas Kaimo reikalų komitetas trečiadienį nusprendė tik išklausyti ministerijų bei socialinių partnerių nuomones, o sprendimą priimti spalio pradžioje.

Įstatymų projektus pristatęs Aplinkos ministerijos Aplinkos apsaugos politikos įgyvendinimo koordinavimo grupės vadovas Raimondas Sakalauskas teigė, kad visuomenės nepasitenkinimą esama situacija ir aplinkos tarša, matyt, užaštrino padėtis Klaipėdoje, kur gyventojai nuolat skundžiasi oro tarša.

Dojus agro 19 09 10

Anot jo, dabar galiojantys teisės aktai leidžia atsirasti situacijai, kad teršėjai yra nuolat įspėjami, moka baudas ir toliau sistemingai pažeidinėja įstatymus. Kaimyninėse šalyse padėtis, galbūt, irgi nėra įspūdinga, tačiau, pasak R. Sakalausko, ten yra bent po kelis atvejus, kai veikla buvo nutraukta dėl taršos reikalavimų nesilaikymo, tuo tarpu Lietuvoje tokio atvejo nėra nė vieno, nors formaliai tai numatanti direktyva jau yra perkelta į nacionalinius teisės aktus.

Seimo narys Algimantas Salamakinas iškėlė klausimą, kodėl negalima sustabdyti teršėjų ir drastiškas priemones reikia taikyti visai Lietuvai. Pasak R. Sakalausko, teoriškai sistema yra, tačiau praktiškai labai sudėtinga inicijuoti veiklos nutraukimą. „Dabartinė sistema tokia, kad nustačius pažeidimą pareigūnas turi duoti nurodymą jį pašalinti, terminai yra gana ilgi. Nepašalinus, duodamas antras privalomas nurodymas. Jo neįvykdžius, antra bauda. (...) Tada gali inicijuoti veiklos nutraukimą, bet tą įrodyti beveik neįmanoma...“

Žemdirbių organizacijoms išsakius nerimą, kad pataisos gali skaudžiai atsiliepti žemės ūkiui, atsargiai projektus vertino ir žemės ūkio viceministras Evaldas Gustas. Jo teigimu, žemės ūkio ministerija nagrinėjimo metu kėlė du klausimus: kad būtų atliktas išplėstinis poveikio aplinkai vertinimas ir atskiroms ūkio šakoms bei - ar šiuos teisės aktus visoms ūkio šakoms reikia taikyti pilna apimtimi.

„Vyriausybė pritarė, bet mums abejonės išliko. Gavome asocijuotų struktūrų pastabas (...), tas mūsų abejones atliepia. Galbūt kai kurie siūlymai galėtų būti ne įstatyminio lygmens. Mūsų išvada – kad reikia atsižvelgti, nagrinėti ir tobulinti pagal pateiktas pastabas įstatymo projektų paketą“, - trečiadienį kalbėjo E. Gustas.

Posėdyje dalyvavę Klaipėdos krašto bendruomenių atstovai skundėsi savo gyvenamosios aplinkos kokybe ir piktinosi ne tik uosto ar pramonės įmonių tarša, bet ir ūkininkų bei žemės ūkio bendrovių veikla. Anot jų, vertinant kvapus – bus viena, vertinant teršalus, amoniaką – nuolat nuodijama visa gyvenvietė.

Klaipėdos Marių bendruomenės pirmininkė Ligita Girskienė teigė suprantanti, kad skubotai sprendimo priimti negalima, tačiau yra atvežusi kone 3000 žmonių parašus, prašančių nestabdyti įstatymų pakeitimų, nes to jie laukia jau daugiau kaip dešimt metų. Anot jos, yra stambių pramonės subjektų, kurių veikla daro tiesioginę įtaką gyventojų sveikatai, nuolat moka baudas ir nesistengia investuoti į infrastruktūrą, taršos mažinimo, kvapų suvaldymo priemones.

Posėdyje dalyvavę tiek Lietuvos žemės ūkio tarybą atstovavęs Jonas Sviderskis, tiek Žemės ūkio rūmų vicepirmininkas Algis Baravykas ragino nepamiršti, kad nors gyventojų norai suprantami, tačiau žemės ūkis yra žemės ūkis. Jų teigimu, svarstomi įstatymų pakeitimai gali būti lemtingi gyvulininkystės sektoriui. „Niekas nekvestionuoja, kad nėra kvapų - yra kvapai. Žemės ūkis - ne levandų laukas ir negali būti be taršos (...) Pritariu Žemės ūkio ministerijos nuomonei, kad reikia projektą grąžinti atgal ir skirstyti pagal ūkio šakas“, - kalbėjo J. Sviderskis.

Tiek jis, tiek parlamentaras A. Salamakinas atkreipė dėmesį, kad priėmus projektus būtų labai supaprastinamas taršos nustatymas, o stabdyti ūkio subjekto veiklą galėtų kone vieno žmogaus sprendimas.

Tai, kad įstatymo korekcijos reikalingos, tačiau turi būti gerai apsvarstytos ir pamatuotos, tikino ir Lietuvos pramoninkų konfederacijos Verslo aplinkos ir ekonomikos departamento direktorė Raminta Radavičienė. „Niekas nenori kurti priešpriešos tarp verslo ir visuomenės. Noriu kalbėti atsakingo verslo vardu ir šioje vietoje mes tikrai neieškome kompromisų. Tas, kas teršia virš normos ribų, turėtų būti baudžiami. (...) Mokestis ir bauda – ne čia esmė. Didžiausią nuogąstavimą keliame dėl elgesio taisyklės, kuri apibrėžiama šiuo siūlomu reglamentavimu. Kai griežtinama atsakomybė iki įmonių esant visiškai galimam subjektyviam inspektorių vertinimui. (...) Labai norime, kad viso taisyklės ir apribojimai būtų labai aiškiai įtvirtinti įstatymu“, - sakė R. Radavičienė.

Lietuvos pramonininkų konfederacija, vienijanti įvairių sričių verslo atstovus, pateikė nemažą pluoštą konkrečių pasiūlymų įstatymų pataisų projektams. Norint geriau įsigilinti, Aplinkos ir Žemės ūkio ministerijoms pavesta iki rugsėjo pabaigos iš naujo įvertinti socialinių partnerių pateiktus pasiūlymus, o prie svarstymo parlamentiniame Kaimo reikalų komitete bus sugrįžta spalio pradžioje.

MŪ inf.

Gudinas - mobilioji apacia

(0)

Dėmesio! Atsakomybė už komentarų turinį tenka patiems komentuotojams.

Komentuokite atsakingai, gerbkite kitų nuomonę.

Naujienų prenumerata

Aktualus klausimas
Lietuvoje drastiškai mažėja gyvulių skaičius. Kaip tai vertinate?
Orai