Kaunas. Žemės ūkis susiduria su ekstremalių orų išdaigomis: sausromis, stipriomis liūtimis ir pavasarinėmis šalnomis, potvyniais ir kt.  Ar ūkininkai pajėgūs galynėtis su šiomis stichijomis?

Apie tai kalbamės su Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos Komunikacijos ir tarptautinio bendradarbiavimo skyriaus vyr. specialistu Gyčiu Valaika, pasėlių savidraudos fondo „VH Lietuva“ vadovu Martynu Rusteika ir „Agrokoncerno“ Agro tiksliųjų technologijų skyriaus vadovu Arnu Radzevičiumi.

Nauja orų realybė

Meteorologai skelbia, kad 2024-ieji buvo šilčiausi per visą stebėjimų laiką – vidutinė metinė oro temperatūra Lietuvoje siekė 9,5 °C ir buvo net 2,1 °C aukštesnė už vidutinę daugiametę.

Anot meteorologo Gyčio Valaikos, ekstremalūs orai tampa kone norma. Anksčiau +30 °C vasarą Lietuvoje sulaukdavome retai, o dabar – kasmet ir ne po kartą. 

Štai 1961–1990 m. Vilniuje tokių dienų buvo 1–2 per metus, o kai kuriais metais – nė vienos. Palyginti su šiuo laikotarpiu, per pastarąjį dešimtmetį tokių karštų dienų padaugėjo beveik 5 kartus – iki 8 dienų.

Lietuvoje dėl kylančios vidutinės oro temperatūros ir kartu didėjančio garavimo auga sausringumas. Žiemos šiltėja, o sniego danga vis rečiau būna stora ir vis rečiau išsilaiko daugiau nei 1–2 savaites, ledas rečiau formuojasi ant vandens telkinių, todėl pavasarį yra mažiau kam tirpti. 

„Būtent todėl pavasario potvyniai ne tokie intensyvūs arba jų iš viso nėra. Pavasariai irgi gerokai šiltesni, per juos dažniausiai iškrenta nedaug kritulių, todėl vis anksčiau ima vystytis sausringos sąlygos. Jeigu nesulaukiama gausesnių kritulių, vasarą kyla stichinių sausrų“, – paaiškina specialistas.

Kita stebima tendencija – dažnėja šiltojo metų laiko potvyniai (vadinamieji poplūdžiai), kuriuos sukelia labai smarkios, bet lokalios liūtys, kai per kelias valandas iškrenta pusė ar daugiau mėnesio kritulių normos. Dėl to gali trumpam pakilti upių lygis, apsemti žemumas, o paskui vėl prasideda sausesnis laikotarpis.

„Tokie krituliai nepalankūs žemės ūkiui, nes intensyvus lietus paprastai sudrėkina tik paviršių, gali sukelti eroziją, dauguma vandens nuteka taip ir nespėjęs susigerti į gilesnius dirvos sluoksnius“, – teigia G. Valaika.

Jis žemdirbiams pataria vadovautis orų prognozėmis (ilgalaikėmis kliautis ragina atsargiai dėl mažo tikslumo) ir „Agrometeorologinių rodiklių Lietuvoje žinynu“, kuriame pateikiami žemėlapiai, lentelės su vidurkiais, minimaliomis ir maksimaliomis reikšmėmis Lietuvoje bei atskirose stotyse, reikšmių pasikartojimas. Taip pat susipažinti su Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos interneto svetainėje skelbiama informacija apie pasiruošimą ekstremaliems orams. 

Tiesa, vis daugiau ūkininkų įsirengia meteorologines stoteles, kad galėtų matuoti temperatūrą ir kritulių kiekį konkrečioje vietovėje. Tad verta pagalvoti ir apie tokią galimybę.

Kokios ekstremalių orų ateityje prognozės? „Toliau kylant vidutinei oro temperatūrai, garavimas didės, todėl daugės sausringų laikotarpių. Kartu daugės lokalių ir intensyvių liūčių. Augs ir vidutinis karščio dienų ir tropinių naktų skaičius. Žiemos vis dažniau bus besniegės ar mažasniegės. Kita vertus, žiemos neprapuls, tik retai sulauksime labai daug sniego ir šalčio. Niekur nedings ir pavasarinės ar rudeninės šalnos“, – ko tikėtis ateityje, atskleidžia G. Valaika.

Pasėlių draudimas padeda išlaikyti finansinį stabilumą 

Keičiantis klimatui ir didėjant orų keliamoms rizikoms, vis svarbesnis tampa pasėlių draudimas. Pasak „VH Lietuva“ vadovo Martyno Rusteikos, tai – bene vienintelis būdas išlaikyti ūkio finansinį stabilumą ekstremalių meteorologinių reiškinių akivaizdoje. 

„Ekstremalių meterologinių reiškinių sukelta žala yra gana skausminga, o pastaraisiais metais šie reiškiniai tampa labiau sistemiški – apima ne vieną lauką ar rajoną, bet dalį Lietuvos ar net visą ją, tad be pasėlių draudimo šios rizikos būtų nepakeliamos“, – teigia M. Rusteika.

Pranešimų apie meteorologinių reiškinių sukeltą žalą pasėlių savidraudos fondas kasmet sulaukia vis dažniau, o 2024 m. jų gavo net daugiau, nei turi klientų.

Pernai vienas ūkininkas apie patirtą žalą pranešė net 13 kartų, o didžiausia pasėlių draudimo išmoka siekė daugiau kaip 500 tūkst. eurų. Ji išmokėta Šiaulių rajono augalininkystės ūkiui po liepą praūžusios audros, dėl kurios daugiausia nukentėjo žieminiai rapsai. 

„Dažnai vienu metu pasireiškia keli meteorologiniai reiškiniai, tad toks gamtos ir klimato chaosas lemia didesnius nuostolius“, – pabrėžia M. Rusteika. 

Štai kodėl vis daugiau ūkių nusprendžia drausti pasėlius ir taip apsisaugoti nuo kylančių rizikų. Šiuo metu draudžiama apie 3 000 ūkių ir daugiau kaip 570 000 ha pasėlių – maždaug trečdalis viso galimo apdrausti ploto.

„Žemdirbiai yra verslininkai, o gamta – įnoringa, todėl jie ieško labiausiai pasiteisinančių būdų, kurie padeda verslą apsaugoti“, – neabejoja savidraudos fondo vadovas.

Inovacijos leidžia prisitaikyti

Nors klimatas keičiasi, ūkininkų galimybės prisitaikyti auga. „Agrokoncerno“ Agro tiksliųjų technologijų skyriaus vadovas Arnas Radzevičius sako, kad išmanūs sprendimai padeda ūkiams mažinti ekstremalių orų rizikas. 

Vienas tokių sprendimų – sėja kintama norma – padeda sumažinti klimato kaitos poveikį pasėliams. 

„Dėl tokio sėjos būdo geriau išnaudojama drėgmė ir maisto medžiagos, esančios dirvožemyje. Pastebime geresnius derlius, kai kintama norma sėjami žieminiai kviečiai ir kiti populiarūs žemės ūkio augalai. Dažnai sutaupoma ir sėklų“, – kodėl verta sėti kintama norma, pasakoja A. Radzevičius. 

Dar vienas populiarus ir daugelio naudojamas sprendimas – azotą, kalį, fosforą, kalkes barstyti kintama norma. Kalio, fosforo ir kalkių kintamos normos parinkimui reikalingi dirvožemio tyrimai, o azotas kintama norma barstomas išnaudojant palydovinius žemėlapius ar azoto jutiklius. 

„Tręšiant tokiais būdais pavyksta suformuoti tolygesnius pasėlius, geriau išnaudoti laukų drėgmę“, – pabrėžia pašnekovas.

Jis klimato kaitos akivaizdoje pataria apvelti sėklas biostimuliantais, mitybos elementais, naudoti biostimuliacines medžiagas per aktyvią vegetaciją. 

A. Radzevičius primena, kaip svarbu palaikyti organinių medžiagų kiekį dirvožemyje. Norint įvertinti, kiek jų yra, pravartu atlikti dirvožemio tyrimus. Jie padeda ne tik planingai didinti organinių medžiagų dirvožemyje kiekį, bet ir kaupti organinės anglies junginius.

Kiek veiksmingos tiksliosios technologijos? Anot A. Radzevičiaus, „Agrokoncerno“ kuriamame „Ateities ūkyje“ pradėjus berti kalį, fosforą ir kalkes kintama norma, nuo 2021 m. šių trąšų sunaudojimas sumažėjo beveik 30 proc. Be to, naudojant azoto jutiklius, žieminių kviečių derlingumą pavyko padidinti nuo 5,78 t/ha iki net 7,65 t/ha.

Štai kodėl Agro tiksliųjų technologijų skyriaus vadovas pataria ūkio produktyvumą didinti greičiausiais ir pigiausiais būdais, kurie jau pasiteisino: dirvožemio tyrimais, tręšimu ir sėja kintama norma. 

***

Taigi ekstremalūs orai – ne ateities grėsmė, o realybė. Todėl ūkininkai turi būti išradingi ir ieškoti sprendimų, kurie padėtų prie to prisitaikyti, išsaugoti derlių ir ūkio finansinį stabilumą.