Alytaus r. Pavojingomis medžiagomis užteršti pašarai, pienas, dirvos - spalio 16-ąją Alytuje esančiuose padangų sandėliuose kilęs ir ilgiau kaip savaitę užsitęsęs gaisras atnešė didelių nuostolių aplinkinių vietovių žemdirbiams.  

Ūkininkai su nerimu laukia vandens ir dirvožemio, želmenų ir daržovių bei vaisių tyrimų atsakymų ir žinių iš valdžios apie patirtos žalos atlyginimą.

Spalio mėnesį pasėlių derlius iš laukų paprastai jau būna nuimtas, todėl Alytaus rajono ūkininkai tikisi, kad sandėliuose esanti žemės ūkio produkcija neužsiteršė. Tuo metu karves laikantys augintojai susirūpinę – jie baiminasi, kad žiemą nebeturės kuo šerti gyvulių. 

Alytaus rajone, maždaug 10 kilometrų nuo gaisravietės 80 karvių laikantis ūkininkas Arūnas Nenorta teigia suvaręs gyvulius į tvartą, kaip buvo nurodyta. Juos tenka šerti žiemai pasiruoštais pašarais, todėl vėliau gali jų pritrūkti. 

„Gyvulių negalima ganyti ir šerti žole. Dabar turime šerti tais menkais pašarais, pasiruoštais per sausrą, ir dar nežinome net, ką toliau daryti“, – sakė A. Nenorta. 

Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) gaisro paveiktose teritorijose įsikūrusiems ūkininkams rekomendavo neparduoti ir nevartoti maisto produktų iš užterštų zonų, gyvulius laikyti tvartuose ir šerti pašarais ne iš atvirų vietų.

Ūkininkas teigia, kad laikosi VMVT rekomendacijų, tačiau darbai laukuose nesustoja, žolė, kuria negalima šerti gyvulių, bus šienaujama.

„Mūsų darbai yra tokie patys, mes turime šerti, mėžti, melžti. Mes tuos pašarus suruošime, nes turime šienauti, turime ruošti šienainio rulonus ir greitai tai daryti, nes labai keičiasi orai, jau ir taip pralaukėme nežinioje. Ir paskui lauksime atsakymų iš paimtų mėginių. Ką su jais daryti, ar į mėšlą išmesti, ar išvis gal į „Toksiką“ išvežt, bet kas tada kitais metais bus su dirva?“, – svarstė ūkininkas.

Kenksmingomis medžiagomis užterštas pienas

Gaisro Alytaus rajone paveiktoje teritorijoje uždrausta tiekti žalią pieną supirkimo punktams, naudoti jį asmeninėms reikmėms ar gyvūnams šerti, juo prekiauti.

Penktadienį po pietų VMVT gavo pirmuosius pieno mėginių, kurie buvo atrinkti iš gaisro Alytaus rajone paveiktoje teritorijoje esančių ūkių, laboratorinių tyrimų rezultatus. Nustatyta, kad dioksinų suma viršija didžiausią leistiną koncentraciją.

Pavyzdžiui, Karklynų kaime esančiame pieno ūkyje dioksinų, labai nuodingų medžiagų, galinčių sukelti vėžinius susirgimus, kiekis viršytas 8 kartus, Genių pieno supirkimo punkte (apie 6 km nuo gaisravietės) dioksinų rasta 2,5 karto daugiau.

Dioksinai – toksiškų organinių junginių grupė, pasižyminti kancerogenišku ir mutagenišku poveikiu. Jie tirpsta riebaluose ir organiniuose tirpikliuose, netirpsta vandenyje. Aplinkoje sklinda daugiausiai oru, prilipę prie dulkių dalelių.

Pirmiausiai buvo patikrinti ūkiai netoli Miklusėnų gyvenvietės. VMVT dar turės paimti mėginius iš visų ūkių, kurie pateko į patvirtintą galimo užterštumo žemėlapį pagal vėjo kryptis.

Atsižvelgiant į gautus tyrimų rezultatus, ūkiams, kurie pateko į užterštą teritoriją, draudžiama tiekti žalią pieną supirkimo punktams, naudoti jį asmeninėms reikmėms ar gyvūnams šerti, iki atskiro nurodymo, taip pat prekiauti pienu ir pieno produktais tiesiogiai vartotojams, turgavietėse ir kitose prekybos vietose.

Pieno supirkėjams ir pieno perdirbimo įmonėms draudžiama supirkti pieną, pristatytą iš užkrėstose teritorijose esančių ūkių.

Atkreiptinas dėmesys, kad ūkinių gyvulių laikytojai ir gyventojai turi griežtai laikytis VMVT parengtų rekomendacijų dėl vandens, gyvūnų laikymo ir priežiūros, maisto produktų vartojimo ekstremalios situacijos metu bei patalpų valymo ir švarinimo.

Kad gyventojams būtų teikiama kuo tikslesnė informacija, žaliaviniai pieno mėginiai bus imami kasdien. Dalį tyrimų gali tekti atlikti užsienio laboratorijose, nes Lietuvoje nėra nustatytos metodikos.

Taip pat bus tiriami naminiai gyvūnai, tikrinamos mėsos perdirbimo įmonės, kurios superka skerdieną, ypač iš ūkininkų Alytaus seniūnijoje. Neatmetama galimybė, kad dalį gyvūnų gali tekti išskersti ir utilizuoti.

A. Palionis: ūkininkams bus kompensuoti nuostoliai

Žemės ūkio ministras Andrius Palionis tvirtina, kad ūkininkams nuostoliai dėl gaisro padarinių bus kompensuoti. Penktadienį jis sakė, kad ši problema bus sprendžiama pirmadienį Vyriausybėje.

„Žinoma turėsime kompensuoti. Dabar yra tik pienas, bet Valstybinė augalininkystės tarnyba taip pat savo tyrimus atlikinės, lygiai taip pat „Ekoagros“ ekologinius ūkius tikrins ir žiūrės, ar nėra poveikio. Turėsime ieškoti finansinių galimybių kaip visą šitą kompensuoti“, – sakė žemės ūkio ministras. 

Devyni ekologiniai ūkiai pateko į gaisro užterštą teritoriją. Jų šeimininkai nežinioje, ar neteks visiškai nutraukti ekologinio ūkininkavimo, ar žalos atlyginimas padengs nuostolius.  Panašioje situacijoje atsidūrė ir ūkininkai, pasėję žieminius javus, neaišku, ar pavasarį bus galima juos auginti. Su nerimu žinių apie dirvožemio užterštumą laukia sodininkai ir daržininkai. 

Žemdirbiai baiminasi, kad dėl ekologinės nelaimės gali likti be pragyvenimo šaltinio, gali tekti keisti gyvenimo būdą.

„Ypač išgyvenu dėl Alytaus seniūnijos ūkininkų, kurių ateitis neaiški. Situacija Miklusėnuose ir aplinkiniuose kaimuose labai rimta. Reikalausime iš atsakingų institucijų, kad žmonėms pateiktų visus atsakymus dėl galimų grėsmių sveikatai, kad imtųsi prevencinių priemonių, kad ūkininkams būtų padengti nuostoliai“, –  kalbėjo Alytaus rajono meras Algirdas Vrubliauskas.

Pasak jo, be pagalbos neliks ir Alovės, Butrimonių, Punios, Miroslavo seniūnijų žmonės, reikalui esant gali būti inicijuoti papildomi tyrimai. Nors šios vietovės ir nukentėjo mažiau, jose irgi buvo juntamas momentinis degėsių ir smogo kvapas.

Alytaus rajono gyventojai, ūkio subjektai ir kitos įstaigas, dėl ekstremalios situacijos patyrę žalą, ne vėliau kaip per mėnesį nuo žalos atsiradimo gali kreiptis su rašytiniais prašymais į savivaldybės administracijos direktorių, kad būtų įvertinti patirti nuostoliai ir suteikta valstybės parama.

Pasekmės sveikatai bus jaučiamos dešimtis metų

Alytuje kilusio didžiulio padangų gaisro pasekmės žmonių sveikatai bus jaučiamos dešimtis metų, sako Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) mokslininkė.

„Poveikis gali pasireikšti po dešimčių metų, kuo žmogus yra jaunesnis – tuo turi didesnę tikimybę vėžio vystymuisi. Todėl taršos atveju visada pagrindinė grupė, kuri turi būti apsaugoma – vaikai“, – teigia LSMU Visuomenės sveikatos fakulteto Aplinkos ir darbo medicinos katedros vedėja profesorė Rūta Ustinavičienė.

Pasak mokslininkės, kancerogeninės medžiagos nusėda dirvožemyje ir plinta per daržoves, mėsą ir pieną, todėl tarša bus ilgalaikė, o didelę žalą patirs regiono žemės ūkis.

„Tarša degant padangoms yra didžiulė ir su niekuo nepalyginama. Ji šimtais kartų lenkia miškų gaisrų taršą, dešimtimis kartų – atliekų deginimo be valymo įrengimų ar ugnikalnių taršą“, – teigia R. Ustinavičienė.

Pasak jos, įvertinus padangų sudėtį (kaučiukas, sieros junginiai, sunkieji metalai, įvairiausi priedai), galima numatyti, kad joms degant išsiskirs anglies dvideginis, anglies monoksidas, sieros oksidai, kietosios dalelės, benzpirenas, furanai, dioksinai, polichlorinti bifenilai ir sunkieji metalai, tokie kaip arsenas, kadmis, nikelis, gyvsidabris, chromas.

Mokslininkė pabrėžia, jog taršos padariniai pasireiškia gerokai plačiau nei žala kvėpavimo takams: ji taip pat didina širdies ir kraujagyslių ligų, onkologinių susirgimų riziką.

Tarša gali sukelti krešumo pakitimus kraujyje, pagreitinto vystymosi aterosklerozę, kurios pasekmės yra miokardo infarktas arba smegenų kraujotakos sutrikimai. Oro tarša taip pat siejama su plaučių ir kvėpavimo takų vėžio vystymusi.

Taršos zonoje yra didesnė tikimybė paūmėti lėtinėms ligoms, kurių daugelis žmonių su oro tarša nesieja.

Šaukiamas Vyriausybės Nacionalinio saugumo komisijos posėdis

Dėl gaisro Alytuje šiandien, spalio 28-ąją, premjero Sauliaus Skvernelio iniciatyva šaukiamas Vyriausybės Nacionalinio saugumo komisijos posėdis.

Posėdžio metu aplinkos, žemės ūkio ir sveikatos apsaugos ministrai pristatys su gaisro padariniais susijusius atliktus tyrimus, jų rezultatus ir rekomendacijas dėl trumpalaikių ir ilgalaikių padarinių šalinimo priemonių.

Alytaus mieste ir rajone paskelbtos ekstremalios situacijos.

MŪ, BNS inf.