Briuselis. Jungtinių Tautų (JT) klimato kaitos konferencijoje Europos Sąjunga turi įsipareigoti iki 2050 m. tapti neutrali klimatui, pažymi Europos Parlamentas (EP), ketvirtadienį paskelbęs kritinę klimato padėtį.

Prieš prasidedant gruodžio 2-13 d. Madride vyksiančiai JT klimato kaitos konferencijai (COP25), ketvirtadienį EP priėmė rezoliuciją (429 balsai už, 225 prieš, 19 susilaikė), kurioje paskelbė kritinę klimato ir aplinkos padėtį Europoje bei pasaulyje.

Beveik 1200 jurisdikcijų 25-iose pasaulio valstybėse jau paskelbė kritinę klimato padėtį. Parlamentas ragina visomis ES politikos priemonėmis siekti, kad klimato šilimas neviršytų 1,5 °C.

Kitoje priimtoje rezoliucijoje (430 balsų už, 190 prieš, 34 susilaikė) europarlamentarai ragina ES įsipareigoti kuo greičiau, o vėliausiai iki 2050 m. užtikrinti klimato neutralumą, kad jo kaitą sukeliančių dujų išlakos į aplinką neviršytų jų surinkimo ir absorbavimo.

Tikslas – užtikrinti klimato neutralumą

Europos Komisija paskelbė tikslą iki 2050 m. tapti klimatui neutrali, tačiau ES Taryba jo kol kas nepatvirtino, nes tam prieštarauja Čekija, Lenkija ir Vengrija. Europarlamentarai taip pat ragina naujai paskirtąją Europos Komisijos pirmininkę Ursulą von der Lejen (Ursula von der Leyen) į Europos žaliąjį kursą įtraukti tikslą iki 2030 m. sumažinti išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį 55 proc.

EP pabrėžia, kad transporto sektorius, visų pirma aviacija ir laivyba, yra vienintelis, kuriame teršalų išlakos nuo 1990 m. padidėjo, o tai nesuderinama su ilgalaikiu tikslu pasiekti klimato neutralumą. Parlamentas ragina įtraukti tarptautinės laivybos ir aviacijos išmetamus teršalus į ES šalių taršos mažinimo įsipareigojimus.

ES valstybės turėtų bent dvigubai padidinti savo įnašus į Žaliojo klimato fondą, įsitikinę europarlamentarai. Savo ruožtu ES biudžetas turėtų būti pakankamas iki galo įgyvendinti tarptautinius Bendrijos įsipareigojimus.

Europarlamentarai taip pat pabrėžia, kad šiuo metu išsivysčiusių valstybių kovos su klimato kaita įsipareigojimai nesiekia užsibrėžto tikslo nuo 2020 m. skirti 100 mlrd. JAV dolerių per metus. EP primygtinai ragina ES valstybes iki 2020 m. laipsniškai panaikinti tiesiogines ir netiesiogines iškastinio kuro subsidijas, kurios šiuo metu sudaro 55 mlrd. eurų per metus.

EP pirmininkas Deividas Sasoli (David Sassoli) (Socialistai ir demokratai, Italija) dalyvaus JT COP25 konferencijos Madride atidarymo ceremonijoje, o EP delegacija, kuriai vadovaus Basas Eikotas (Bas Eickhout) (Žalieji, Nyderlandai), dalyvaus konferencijoje gruodžio 9-14 d.

Poveikis juntamas įvairiose srityse

Klimato kaitos poveikis juntamas įvairiose srityse – nuo ekonomikos (pvz., turizmas ir energetika), aplinkos (pvz., biologinės įvairovės nykimas, miškų gaisrai) iki žemės ūkio (mažėjantis derlius, didėjantis vandens poreikis) ir visuomenės sveikatos (pvz., su karščiu susijusių mirčių skaičiaus didėjimas).

Europos Sąjungą pagal išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) kiekį 2015 metais lenkė tik Kinija ir JAV. Po jų sekė Indija, Rusija ir Japonija.

Tarp didžiausių teršėjų Europos Sąjungoje 2017 metais buvo Vokietija, Jungtinė Karalystė, Prancūzija, Italija, Lenkija ir Ispanija. Energijos gamybos ir naudojimo srityje tais metais išmesta 80,7 proc. ŠESD kiekio – apie trečdalis šio kiekio buvo išskirta transporto sektoriuje. Toliau rikiavosi žemės ūkis (8,72 proc.), pramonė (7,82 proc.) ir atliekų tvarkymas (2,75 proc.).

JT klimato mokslininkai EP nariams jau kiek anksčiau pateikė naujų įrodymų, kaip klimato pokyčiai veikia maisto gamybą ir vandenynus. Tarpvyriausybinė klimato kaitos grupė (TKKG) Aplinkos komitetui pristatė dvi ataskaitas apie klimato kaitos pokyčių įtaką žemės ūkiui, vandenynams ir ledynams.

Prof. Džimo Ske (Jim Skea) nuomone, klimato pokyčiai didina žemės degradaciją, o tai, savo ruožtu, sukelia neigiamą poveikį infrastruktūrai ir žmonių pragyvenimo šaltiniams. Geresnis žemės valdymas gali padėti kovoti su klimato kaita, bet jį turi papildyti kiti veiksmai, teigė mokslininkas.

Dr. Džen Franco Susana (Jean-François Soussana) pažymėjo, kad maisto gamybos sistema atsakinga už maždaug trečdalį žmogaus išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų. Tuo pačiu metu dėl klimato kaitos poveikio kyla pavojus apsirūpinimo maistu saugumui, nes mažėja kviečių ir kukurūzų derlius. Pasak mokslininkės, ateityje mūsų maisto produktų tiekimo stabilumas dar labiau mažės, nes didės ekstremalių orų reiškinių mastas ir dažnis.

Parengta pagal EP informaciją