Londonas. Durpės – purvina sodininkystės paslaptis. Didžiojoje Britanijoje prasidėjo kampanija prieš durpių naudojimą žemės ūkyje.

Sodininkai ir daržininkai kviečia visus šios srities profesionalus ir mėgėjus baigti tinginiauti ir pradėti kompostą gamintis patiems, užuot beatodairiškai naudojus durpes ir sintetines trąšas.

Teigiama, kad dabar Didžiojoje Britanijoje daugiau kaip 95 proc. durpynų yra pažeisti arba visiškai sunaikinti kartu su savo unikaliomis ekosistemomis. Britų įmonė „Garden Organic“ ketina kovoti dėl to, kad šalyje būtų įteisinta strategija privalomai atsisakyti sodininkystėje naudoti durpes bei kompostus, kurių sudėtyje jų yra.

Savo portale gardenorganic.org.uk projekto iniciatoriai teigia, jog sodininkystės ir daržininkystės reikmėms parduodama milžiniški durpių kiekiai, nepaisant to, kad šis gamtos turtas sparčiai nyksta. Durpynų nykimo pasekmės – kartu su jais prarandamos ir ten esančių augalų, gyvūnų buveinės, o taip pat – išnaikinamos organinės anglies saugyklos Žemėje.

„Durpių naudojimas griauna mūsų planetą, – laikas liautis!“ – teigia projekto iniciatoriai.

Daugelis durpynų formavosi tūkstančius metų. Nors jie užima tik 3 proc. planetos sausumos teritorijos, yra sukaupę beveik 30 proc. visos organinės anglies atsargų Žemėje. Kadangi organinės medžiagos dažniausiai yra pelkėse (vandenyje), joms besiskaidant į aplinką anglies dvideginis neišsiskiria, tai padeda apsisaugoti nuo klimato kaitos.

Durpynai sudaro ypatingą ekosistemą – tai laukinė gamta, kurioje gyvena daug retų paukščių, vabzdžių, gyvūnų, auga reti augalai.

Durpynų yra tik nedaugelyje pasaulio vietovių (beje, Lietuvoje jų turime palyginti nemažai, dalis jų taip pat intensyviai eksploatuojama, išgautas durpes dažniausiai eksportuojant – red. past.). Vėsus ir drėgnas mikroklimatas padeda pelkių samanoms ir kitiems augalams labai lėtai suirti, sudarant organinį sluoksnį.

Skaičiuojama, kad Didžiojoje Britanijoje iš 70 tūkst. ha žemutinių pelkių tik 3,8-8,0 tūkst. ha išlaikė savo pirminę, beveik natūralią būklę. O tai – tik 5-10 proc. visų šalies pelkių. Beveik 95 proc. durpynų nebegalima greitai atstatyti. Tam, kad susikurtų vos 1 mm storio durpių sluoksnelis, reikia metų! Tai reiškia, kad turi praeiti daugiau kaip tūkstantmetis, kad pelkė atsikurtų ir vėl galėtų natūraliai funkcionuoti.

Beje, 2015 m. Didžioji Britanija daugeliu atveju nutraukė vietinių durpių gavybą ir persiorientavo į jų importą. Maždaug 68 proc. durpių britai įsiveža iš kitų ES šalių. „Tai – ryškus pavyzdys, kaip atsakomybė už klimato kaitą ir natūralios gamtos naikinimą perkeliama kitiems“, - teigia kampanijos prieš durpių naudojimą aktyvistai.

Kodėl durpės taip populiarios sodininkystėje, daržininkystėje ir kitose panašiose srityse? Projekto iniciatorių nuomone, iš dalies dėl to, kad žmonės tapo tingūs. Durpes palyginti lengva išgauti, supakuoti į maišus ir transportuoti.

Su mineralinėmis trąšomis sumaišyti durpių substratai – puiki terpė augalams augti. Ypač juos pamėgę įvairių rūšių augalų daigų, sodinukų augintojai. Mat durpės gerai tinka kaip pagrindas sintetinėms trąšoms, kurias palaipsniui gali įsisavinti augalai. Ne mažiau svarbi ir durpių struktūra – jos lengvai įgeria vandenį, lengvai pašalinamas jo perteklius.

Todėl dabar britai ragina sodininkus ir daržininkus, užuot pirkus durpes, išmokti patiems gamintis kompostą. Tai nesudėtinga, be to, sutaupys pinigų ir bus apsaugotos vertingos gamtinės buveinės – pelkės.

„O jeigu prireikia pirkti substratų pakuotes iš sodo centrų, tai įsitikinkite, jog ten nėra įdėta durpių. Patikrinkite etiketes. Kartais substratų mišiniuose durpės sudaro net iki 90 proc. Neklausykite pardavėjų pasakymų, kad durpės, esą išgautos iš „ekologiškai nejautrių vietovių“. Tokių tiesiog nėra. Visi durpynai yra ekologiškai jautrios vietovės!“, – ragina kovotojai už pelkių ir durpynų išsaugojimą.

MŪ inf.