Vilnius. Pradėjus diskutuoti apie tai, kaip Lietuva didins miškingumą, kas numatyta Vyriausybės programoje, kyla daug neaiškumų dėl apleistų žemių: ar jose įteisinti pradėjusį augti mišką, ar sumedėjusią augmeniją šalinti ir plotus vėl paversti dirbama žeme?

Pagal Vyriausybės programą miškų užimamą plotą Lietuvoje numatoma padidinti 1,5 proc. punkto: nuo esamų 33,5 iki 35 proc. Skaičiuojant plotu, reikėtų papildomai miškais apsodinti apie 100 tūkst. ha. Kyla klausimas, iš kur tą žemę miškų plėtrai paimsime?

Parlamentiniame Kaimo reikalų komitete (KRK) trečiadienį aptariant įvairius žemės tvarkymo klausimus Nacionalinės žemės tarnybos (NŽT) direktorius Laimonas Čiakas sakė, kad galvodami apie miškų plėtrą, turėtume svarstyti apie galimybes miškais apsodinti dabar apleistą ne tik valstybinę žemę, bet ir privačią. Tačiau ne viskas taip paprasta.

„Mūsų tarnyba miškams įveisti galėtų pasiūlyti tam tikrų plotų, bet pirmiausiai Valstybinių miškų urėdija ir Valstybinė miškų tarnyba turėtų keisti prioritetus: jie turi nusistatę tam tikrus kriterijus, kurie yra, sakyčiau, komfortiški toms tarnyboms. Pavyzdžiui, sklypas turi būti ne mažesnis kaip 3 ha, būtinai turi būti geras privažiavimas ir pan. Tokių komfortiškų sklypų šiame laikotarpyje nėra tiek daug. Todėl, manau, reikėtų performuoti pačią miškų politiką“, – sakė L. Čiakas.

KRK nario Jono Gudausko turimais duomenimis, apleistų žemės ūkio naudmenų yra apie 48 tūkst. ha ir dalis jų tikrai jau apaugę krūmais bei medžiais. Kaip su šiais plotais?

Pasak L. Čiako, yra plotų, kuriuos NŽT norėtų įveiklinti, kad ūkininkai galėtų juos dirbti, bet tie plotai nepaklausūs.

„Galėtų būti sprendimas, kad tokius plotus, ypač kurie jau apauga krūmais, medžiais, pripažinti mišku arba sodinti ten mišką. Bet pagal dabartinę tvarką miškais plotai pripažįstami (įtraukiami į Miškų kadastrą) po 20-ties metų, kai pradeda augti medžiai. Galbūt nereikėtų laukti tiek ilgai, jeigu matoma, kad ten jau yra miškas?“, – svarstė L. Čiakas.

Nei miškas, nei dirbama žemė

KRK komiteto narys Juozas Baublys pastebėjo, kad ūkininkai, kurie išsinuomoję apleistą valstybinę žemę, ją tvarko, kerta sumedėjusią augmeniją, netgi sulaukia viešo nepasitenkinimo, esą, kerta mišką. Kita vertus, jeigu ūkininkai apleistos žemės netvarko, tai gauna sankcijų iš aplinkosaugininkų. Taigi, žemdirbiai atsiduria tarp priekalo ir kūjo. Pasak J. Baublio, galbūt NŽT neieškojo būdų, kad ūkininkams anksčiau būtų suteikta galimybė tokią žemę įdirbti, kol ji dar nebuvo apaugusi mišku.

J. Baublys suabejojo, ar visus apaugusius plotus galima automatiškai paversti mišku, nes augmenija gali būti per reta, kai nei miškas, nei dirbama žemė...

Pasak L. Čiako, kaimiškose vietovėse medį žemės ūkio paskirties žemėje be leidimo galima kirsti, jeigu jo skersmuo metro aukštyje yra 30 cm. Kita vertus, atrodo neūkiškai, kai dirbamoje žemėje pasiekiamas toks lygis, jog auga kelių metrų aukščio medžiai, krūmai.

„Galbūt kai kur pritrūko pastangų, kad tą sklypą supakuotume kaip saldainiuką ir pasiūlytume žemę dirbančiam ūkininkui. Bet yra tokių plotų, kurie neperspektyvūs ir jų žemdirbiai neima. Visi geri normalūs plotai jau yra dirbami“, – teigė L. Čiakas.

Lietuvos ekologinių ūkių asociacijos vadovas Saulius Daniulis pastebėjo problemų ir kai kuriuos seniau buvusius dirbamus žemės plotus jau įteisinus kaip miškus. „Ten būna valstybei priklausančių melioracijos įrenginių, jeigu tie plotai apaugę mišku, medžių šaknys užkemša drenažą ir pakenkia visai sistemai. Melioracijos grioviuose neleidžiama iškirsti augmenijos, nes ji jau laikoma mišku“, – sakė S. Daniulis.

Pasak jo, apleistus plotus, kuriuose auga krūmokšniai, Miškų tarnyba daug kur traktuoja kaip miško plotus. Tad jų ūkininkai jau negali kirsti... „Padaryta tokia mišrainė. Nori nenori, o melioruotą žemės ūkio paskirties apleistą žemę reikia sutvarkyti. O mišku galbūt galima užveisti tik nemelioruotas žemes. Kartais toje pačioje vietoje susipina kelių tarnybų interesai. Turėtų būti sprendžiama kompleksiškai“, – sakė S. Daniulis.

„Gedimino kalną gali iškirst, o apleisto ploto - ne“

Algio Gaižučio, Lietuvos miško ir žemės savininkų asociacijos pirmininko, nuomone, kalbant apie miškingumo didinimą ar mažinimą, reikia prisiminti, kad dar visai neseniai turėjome 90 tūkst. ha savaiminių miškų apleistose žemėse. Dabar šie plotai nebesiekia 50 tūkst. ha.

„Savaiminiai miškai yra masiškai šluojami, nes tokia yra valstybės politika, kai baudžiama už apleistą žemę. O iš kitos pusės dabar lyg tai raginame auginti miškus. Siekiant įgyvendinti Vyriausybės patvirtintą programą, kasmet reikia įveisti po 15-20 tūkst. ha naujų miškų. Valstybinė miškų tarnyba dabar eina Rytų Lietuvoje inventorizuoti visus savaiminius želdinius. Tai bus daug konfliktų su žemės savininkais.

Be to, žemės savininkai, ūkininkai atgrasomi nuo miško turėjimo, nes jeigu plotas įvardijamas mišku, nieko su juo negali daryti. O už europinę paramą įveisus mišką numatyta griežčiausia sankcija grąžinti visus pinigus, jeigu kas nors nepasiseka“, – apie problemas kalbėjo A. Gaižutis, pridurdamas, kad jos kyla dėl suvelto reglamentavimo ir teisinės sistemos nesutapimų.

„Jeigu plotas paskelbiamas miško žeme, tai jis tampa šventesnis už šventą karvę... Gedimino kalną gali iškirst, o ūkininkas, turėdamas kelis arus miško, nieko ten negali daryti, kad negautų kažkokių sankcijų“, – replikavo A. Gaižutis.  

Planuojami pokyčiai

Apibendrindamas KRK nuotoliniame posėdyje kilusią diskusiją dėl apleistų žemių ir miškų veisimo žemės ūkio viceministras Donatas Dudutis pabrėžė, kad ne Nacionalinės žemės tarnybos funkcijos yra spręsti strateginius klausimus, ji yra tik vykdytoja.

„Be to, NŽT nėra vienintelė, labai svarbių žaidėjų žemės tvarkymo srityje yra ir daugiau. Pirmoje eilėje, žinoma, savivaldybės. Numatomas savivaldos teisės stiprinimas į sprendimus dėl tos savivaldybės teritorijoje esančios žemės tvarkymo. Pavyzdžiui, valstybinės žemės patikėjimo teisės paprastesnis suteikimas į tam tikras teritorijas miestuose ir miesteliuose, kai kuriais atvejais net ir kaimo vietovėse“, – sakė viceministras, kalbėdamas apie žemės tvarkymo ir naudojimo politikos formavimo ir įgyvendinimo bei efektyvinimo procesą. 

Žemės ūkio ministerija, kaip teigė viceministras, ketina peržiūrėti ir koreguoti visų su žemės ir miškų tvarkymu susijusių įstaigų funkcijas. 

O miškingumo šalyje didinimo klausimas, pasak D. Dudučio, yra šios srities politikos keitimo klausimas. 

„Šioje srityje Žemės ūkio ministerija dabar intensyviai dirba kartu su Aplinkos ministerija, kad būtų gerokai palengvinta ir supaprastinta miško plėtros tvarka valstybinėje, o ypač privačioje žemėje. Pirmoje eilėje suteikiant galimybę miškais užskaityti tuos plotus, kurie šiuo metu savaime jais apauga. Planuojama iki metų vidurio turėti konkrečius apmatus miškingumo didinimui. Su esama tvarka to pasiekti tikrai negalėtume“, – sakė D. Dudutis.

Prie diskusijos apie apleistas žemes KRK posėdžio dalyviai nutarė dar grįžti.

MŪ inf.