Vilnius. Paukštininkystės ir kiaulininkystės sektorių atstovams skambinant pavojaus varpais, žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas ramina žemdirbius – parama jau derinama ir kitą savaitę turėtų gulėti ant Vyriausybės posėdžio stalo.

Paukštynų, kiaulių augintojų atstovams priminus apie kiekvieną dieną sunkėjančią padėtį ir būtinybę turėti sprendimus čia ir dabar, ministras tikino, kad situacija matoma ir sprendžiama.

„Ministrės pirmininkės prašymu, pagalbos paketas turėtų būti patvirtintas ateinantį trečiadienį. Dabar vyksta paskutiniai derinimai su Finansų ministerija dėl paramos teikimo sąlygų, terminų, intensyvumo. Tikiuosi, šios savaitės pabaigoje paketas bus pateiktas susipažinimui socialiniams partneriams, o trečiadienį Vyriausybė jau turėtų patvirtinti tiek gaires, tiek finansinį intensyvumą“, - nuotoliniame Seimo Kaimo reikalų komiteto posėdyje kalbėjo K. Navickas.

Vis dėlto tiek Lietuvos paukštininkystės asociacijos prezidentas Vytautas Tėvelis, tiek Vilniaus ir Kaišiadorių paukštynų generalinis direktorius Darius Gudačiauskas priekaištavo, kad, nors apie paramą jau imta kalbėti, jos sąlygos gali būti su nemažai apribojimų, dėl kurių smulkieji paukščių augintojai ir kooperatyvai vargu ar galėtų ta parama pasinaudoti.

„Nevyniosiu į vatą - diskusijose nuvairavome į paramos apribojimą sumokėtu GPM (...). Kodėl valstybė skaičiuoja tik dalį savo pajamų, dalį mokesčių, kuomet net vertinant investicinius projektus yra skaičiuojama visa nauda ir visos sąnaudos? Manau, kad tai yra didelė finansinė klaida“, - kalbėjo D. Gudačiauskas, pabrėždamas, kad taip Lietuva pati sau užsideda papildomus apribojimus, kurių ES institucijos nereikalauja.

Paramos sąlygos - dar neaiškios

Tuo tarpu Lietuvos kiaulių augintojų asociacijos direktorius Algis Baravykas pasigedo aiškumo dėl ministerijos priimamų sprendimų – jie jau pakeliui, tačiau neaišku, nei apie kokias sumas kalbama, nei kokios galimos paramos sąlygos.

„Latvija jau skyrė paramą. Ji jau sugebėjo suderinti su EK, lėšos jau yra. Akivaizdžiai matome, kad toje pačioje ES, toje pačioje erdvėje yra skirtingos sąlygos“, - kalbėjo kiaulių augintojų atstovas.

Tiek žemės ūkio ministras, tiek viceministras Paulius Lukševičius tvirtino, kad komentuoti, kokios bus tos paramos sąlygos - dar per anksti.

„Derybos vyksta sunkios (...). Apie sumą kalbėsiu tada, kai ji bus sąskaitoje, apie sąlygas – kai bus patvirtintos Vyriausybės. Visa kita – tiktai spekuliacija“, - nukirto P. Lukševičius, atkreipdamas posėdžio dalyvių dėmesį, kad asignavimus Finansų ministerija skiria iš rezervo, o tuo tarpu kitų ekonominių sektorių didelės įmonės turi skolintis iš Valstybinės investicijų valdymo agentūros (VIVA).

Seimo narys Andrius Vyšniauskas priminė, kad valstybės akiratyje turėtų būti ne konkrečios įmonės, o darbuotojai ir ūkininkai – galima socialinė problema.

„Kitas dalykas - kur mes neturėtume sudalyvauti. Kiek skaičiau spaudoje, KG grupė (jai priklauso Vilniaus ir Kaišiadorių paukštynai, - red.) yra pardavimo procese, yra kreiptasi į Konkurencijos tarybą. Turėkime omenyje, kad bet kokios paramos paskyrimas tikriausiai irgi lemia į vieną ar kitą pusę ir sandorio vertę. Tai tikrai nesinorėtų, kad valstybė tame sudalyvautų. (...) Ieškokime tokių sprendimų, kurie būtų aiškūs, sąžiningi ir nesikišantys į verslo tarpusavio santykius“, - kalbėjo A. Vyšniauskas.

Į tai sureagavęs D. Gudačiauskas aiškino, kad galimas grupės pagrindinio akcininko pasikeitimas niekaip nekeičia visos gamybos grandinės, kuri kenčia nuo pandemijos. Jo teigimu, Konkurencijos taryba dar nėra priėmusi sprendimo dėl įmonių susijungimo.

„Esame atriboti nuo netgi pasikalbėjimo su galimais būsimais pagrindiniais akcininkais. Labai tolimas žvilgsnis, kurio niekas iš mūsų negali pakomentuoti“, - abejones bandė sklaidyti D. Gudačiauskas.

Su problemomis susiduria ir daržininkai

Aiškinantis, kada ir kokios paramos gali sulaukti šie du sektoriai, nepamiršti daržovių augintojų prašė Lietuvos daržovių augintojų asociacijos direktorė Zofija Cironkienė.

„Kelintą kartą girdžiu, kad paukščiams ir kiaulėms parama dėliojasi, bet nieko negirdžiu apie daržoves. HORECA sektorius neatsidarė. Augintojai patyrę didelių nuostolių, o situacija vis dar neaiški“, - kalbėjo LDAA atstovė.

Pasak Z. Cironkienės, mažesniuose daržovių ūkiuose apie 50 proc. produkcijos dar saugyklose, o neturintys gerų saugyklų daržoves jau veža į biofabrikus. Didesni ūkiai, iki 25 ha, dalį produkcijos sugebėjo eksportuoti, tačiau už minimalią kainą.

„Didžioji dalis bulvių parduota už 8 ct. Aktualu, kad augintojai galėtų pasirinkti vieną iš paramos formų: arba už neparduotą produkciją, arba netekus dalies pajamų“, - kalbėjo Z. Cironkienė.

Žemės ūkio viceministras tikino, kad ir šis sektorius neliks nuošalyje - vos išsprendus problemas su paukštienos ir kiaulienos sektoriais, bus imamasi daržovių ir vaisių augintojų reikalų.

Vis dėlto girdint pažadus ir planus, o ne konkrečius skaičius, Seimo Kaimo reikalų komitetas planuoja ir toliau vykdyti šio klausimo parlamentinę kontrolę, tad prie dėl pandemijos nukentėjusių sektorių klausimų bus grįžtama.

MŪ inf.