Vilnius. Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) nepritaria Aplinkos ministerijos siekiui leisti savivaldybėms perduoti valdyti valstybinę žemę kaimo vietovėse. ŽŪM teigimu, pakeitimai atvertų kelią vietos valdžios korupcijai. 

AM teigimu, pataisomi siekiama tęsti valstybinės žemės pertvarką užtikrinant racionalesnį valstybinės žemės valdymą, siekiant didesnės naudos visuomenei. 

ŽŪM sako, kad Konstitucinis Teismas yra ne kartą konstatavęs, jog valstybės turtas negali tenkinti tik vienos socialinės grupės ar asmenų interesų ir netarnauti viešajam interesui.

Anot jos, valstybė atsisakiusi žemės kaimo vietovėse prarastų bet kokią įtaką ir teisę spręsti dėl jos naudojimo.

„Nacionalinės žemės tarnybos funkcijų, susijusių su valstybinės žeme kaime, perdavimas savivaldybėms sukuria realias prielaidas joms priimti tik vietos poreikius atitinkančius sprendimus dėl valstybinės ar privačios žemės neatsižvelgiant į bendrąjį valstybės ir visuomenės interesą“, – išvadoje Vyriausybei nurodo ŽŪM. 

Pasak jos, dauguma savivaldybių suinteresuotos urbanizuotis ir vystyti pramonę, tačiau tai dažnai vyksta dirbamos žemės sąskaita, todėl jos sumažėtų. 

Anot ŽŪM, Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) savivaldybes įvardija kaip vienas labiausiai korumpuotų institucijų, todėl perdavus joms valstybinės žemės valdymą galimai nukentėtų valstybės įvaizdis. 

STT yra nustačiusi, kad savivaldybėse dirba vidutiniškai 18 proc. giminystės ryšiais susijusių asmenų, o kai kuriose nepotizmas siekia net iki 30-35 proc. ŽŪM mano, tai didina riziką priimti neteisėtus sprendimus. 

„Siūlomi pakeitimai gali atverti kelią vietos valdžios korupcijai žemės ūkio sektoriuje, tai yra savivaldybės darbuotojai gali  pasinaudoti savo pozicijomis asmeninei naudai ir priimti neskaidrius sprendimus, pavyzdžiui, išnuomoti žemės ūkio paskirties žemę“, – tvirtina ŽŪM. 

BNS vasarį rašė, kad Aplinkos ministerija parengė Žemės ir kitų įstatymų pataisas, kuriomis, be to, siūloma visos valstybinės žemės perdavimo, jos nuomos, panaudos sutarčių pasirašymo funkcijas perduoti merams, o ne savivaldybių taryboms, kaip yra dabar.

Institucija tikisi, jog tokiu būdu procesai sutrumpės, valstybinė žemė bus panaudota greičiau, o žmonėms nereikės laukti tarybų posėdžių. Pasak jos, pataisos leis valstybinę žemę naudoti racionaliau. 

Aplinkos ministerijos parengtas Žemės įstatymo pataisas dar svarstys Vyriausybė, o vėliau balsuos Seimas.   

Nuo 2024-ųjų savivaldybės jau perėmė apie 120 tūkst. ha valstybinės žemės miestuose ir miesteliuose, iš jų 55 tūkst. ha suformuotos (45 tūkst. sklypų) ir 67 tūkst. ha nesuformuotos žemės, be to, jos perėmė dalį NŽT funkcijų ir gali savarankiškai spręsti žemėtvarkos klausimus.