Vilnius. Žemės ūkio ministerijoje (ŽŪM) veikiančiose darbo grupėse ir komisijose yra korupcijos rizikų – jose veikia privatūs asmenys, galbūt užsiimantys neteisėta lobistine veikla, teigia Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT).

„Šis aspektas ypač aktualus, kai privatus asmuo yra tiesiogiai susijęs su konkrečia įmone, tačiau jam suteikiama galimybė dalyvauti sprendimų dėl teisės aktų, kurie reikšmingi ir kitoms panašią veiklą vykdančiomis bei konkuruojančiomis bendrovėms, priėmime“, – pranešė STT. 

Anot tarnybos, prisidengdami Lobistinės veiklos įstatymo išimtimis – pavyzdžiui, lobistine veikla nelaikoma privačių asmenų, pakviestų būti ekspertais, dalyvavimas, tačiau jie gali neteisėtai veikti kaip lobistai išvengiant tokių pareigų.

Pasak STT, grupių nariai gali veikti neobjektyviai, nešališkai ir neskaidriai, nes jiems nebūtina nusišalinti interesų konflikto atveju.

Pavyzdžiui, į Pasėlių draudimo koordinavimo tarybą skiriami konkrečių institucijų ir organizacijų atstovai, tačiau neatskleidžiami nei jų atrankos kriterijai, nei reikalavimai.

STT panašios antikorupcinės pastabos keliamos ir 2010-aisiais sudarytai darbo grupei Vietovių, kuriose esama gamtinių ar kitų specifinių kliūčių, išskyrimo klausimams spręsti, 2014-ųjų ministro įsakymui Dėl Lietuvos kaimo plėtros  2014–2020 metų programos LEADER priemonės darbo grupės sudarymo bei Dėl LEADER metodo įgyvendinimo koordinavimo grupės sudarymo.

Pasak STT išvadų, Pieno taryba sudaroma iš pieno gamintojų, perdirbėjų ir valstybės, mokslo institucijų,  įmonių atstovų, tačiau kokios konkrečios institucijos ar organizacijos gali siūlyti savo atstovus ir kaip jie atrenkami, neaišku. Be to, nenurodoma, kiek laiko trunka narių kadencija.  

„Nepakankamas teisinis reglamentavimas yra ydingas užtikrinant ne tik tarybos veiklos, bet ir susijusių ŽŪM sprendimų (...) objektyvumą ir skaidrumą“, – teigiama STT antikorupcinio vertinimo išvadoje. 

Ji taip pat pastebi, kad rizikų kelia ir tai, jog nereikalaujama viešinti darbo grupių sprendimų. 

STT siūlo tobulinti ŽŪM darbo grupių ir komisijų veiklą reglamentuojančius teisės aktus, taip pat parengti pavyzdinį teisės aktą, kuriuo būtų vadovaujamasi ateityje. ŽŪM per du mėnesius turėtų informuoti STT, kaip atsižvelgs į jos pastabas. 

Į STT vertinimo išvadas sureagavo ir žemės ūkio ministras. „Su galimais korupciniais sprendimais taikstomasi nebus, STT nurodyti antikorupciniu vertinimu ydingi teisės aktai bus keičiami artimiausiu metu“, - teigia žemės ūkio ministras K. Navickas ministerijos pranešime.

Pasak žemės ūkio ministro, teisės aktų, kuriais vis dar vadovaujamasi, STT  antikorupcinis vertinimas ir pateiktos išvados sveikintinos ir labai pasitarnaus priimti sąžiningus ir skaidrius sprendimus, pavyzdžiui, numatant paramą vienai ar kitai žemės ūkio sričiai bei konkretiems ūkiams.

ŽŪM praneša, kad K. Navickas atsakingiems ministerijos skyriams jau pavedė peržiūrėti ministerijoje galiojančias tvarkas ir procedūras, darbo grupių reglamentus bei šių darbo grupių sudėtis, atsižvelgiant į gerąją kitų ministerijų praktiką, išorės ekspertų ir kompetentingų įstaigų rekomendacijas. Taip pat pavesta sudaryti laikinąją darbo grupę šiems klausimams spręsti. Ji turės parengti pasiūlymus teisės aktams keisti.

BNS, MŪ inf.