Vilnius. Lietuvos žemės ūkio tarybos (LŽŪT) atstovai toliau reiškia nepasitikėjimą žemės ūkio ministru Kęstučiu Navicku ir išsako abejonių dėl Žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 metų strateginio plano.
Planas paskutiniąją 2021 m. dieną turėjo būti pateiktas Europos Komisijos vertinimui. Žemdirbiai abejoja, ar tai padaryta laiku ir teigia, kad ministras klaidina visuomenę, nederina sprendimų su žemdirbių savivalda bei naikina šalies žemės ūkį. Jų verdiktas – ministras turi trauktis.
Praeitą savaitę ES žemės ūkio komisaras Janusz‘as Wojciechowski‘s (Janušas Vojcechovskis) savo socialinio tinklo paskyroje pranešė, kad dalis šalių plano laiku nepateikė ir padėkojo toms, kurios tai padarė laiku.
Vėliau kai kuriose ES žiniasklaidos priemonės pasirodė sąrašas šalių, kurios planų nepateikė, tarp jų ir Lietuva. Lietuvos žemdirbių socialiniuose tinkluose kilus pasipiktinimui, Žemės ūkio ministerija patikino, kad planas pateiktas laiku, o dėl nevisai teisingai funkcionuojančios EK informacinės sistemos trikdžių dar duotos kelios dienos pašalinti technines klaidas. Tąkart socialiniame tinkle ŽŪM teigė esanti nustebinta tokio pranešimo ir tikino gavusi EK patvirtinimą, kad planas pateiktas.
Planas bus skundžiamas?
Vis dėlto, pasak žemdirbių atstovų, tokių prieštarų rengiant strateginį planą kilo nuolat, o tai nepagerindavo jau ir taip įtemptų santykių su Žemės ūkio ministerija.
Pirmadienį surengtoje spaudos konferencijoje Žemės ūkio tarybos pirmininkė, Lietuvos nederlingų žemių naudotojų asociacijos vadovė Danutė Karalevičienė sakė, jog strateginis planas nesuderintas su ūkininkais ir abejojo, ar ministras kontroliuoja situaciją.
„Iškilo kausimas, ar ministras meluoja, ar nesuvaldo situacijos ministerijoje. (...) Šiandien kuo toliau, tuo mažiau matome, kad kaimietis – gerbiamas žmogus. Jis darosi nereikalingas ir tik simboliškai vadinamas ūkininku“, – teigė D. Karalevičienė.
Jai pritarė Lietuvos ūkininkų sąjungos pirmininkas Raimundas Juknevičius, teigdamas, kad prieštaringa informacija dėl plano pateikimo sukėlė „audringą reakciją tarp žemdirbių“. Tiek jis, tiek D. Karalevičienė pasigedo glaudesnio ministerijos bendradarbiavimo su žemdirbiais, teigė, kad atskiros plano dalys derintos su atskiromis žemdirbių organizacijomis, o galutinis dokumentas iki šiol yra painus ir neaiškus. Planui esą stinga ir poveikio aplinkai vertinimo.
„Dokumentų versijų net septynios ir nebuvo, kad vieną pateikus matytume, kas joje pasikeitė. Keitėsi versijų puslapių skaičius, bet suprasti žmogui, kuriam tai svarbu ir rūpi, kas tuose dokumentuose skiriasi, buvo sunku“, – sakė R. Juknevičius, pridurdamas, kad planas skelbiamas ne tik lietuvių kalba, bet galima rasti ir nemažai intarpų anglų, net portugalų ar suomių kalbomis.
Pasak R. Juknevičiaus, per gruodį vykusį žemdirbių vizitą pas EK žemės ūkio komisarą J. Wojciechowsk‘į, jam įteiktas raštas dėl galimų pažeidimų rengiant Lietuvos strateginį planą ir šiuo metu laukiama oficialaus atsakymo.
Lietuvos pieno gamintojų asociacijos prezidentas Jonas Vilionis tikino, kad planą ketinama ir apskųsti.
„Šitas ministras yra Lietuvos nelaimė, atėjusi į žemės ūkį. (...) Kas paruošė ir ruošia strateginį planą? Vieną dieną jis sako, kad čia nežiūrėkit, čia bus kitaip, kitą dieną šaukiasi kitus, vėl nežiūrėkit, čia bus kitaip. Dabar pasirodo, kad planas nei laiku atiduotas, nei priduotas. Manau, mes šitą strateginį planą apskųsime ir mūsų reikalavimus turės žiūrėti“, – kalbėjo J. Vilionis.
K. Navickas toliau raginamas trauktis
Nepritarimą išsakė ir Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos generalinis direktorius Jonas Sviderskis, akcentavęs dialogo su ministerija trūkumą, neįsiklausymą į gamybininkų balsą.
„Esame nepatenkinti sprendimais, jie nėra derinami su savivalda, su tuo, kas yra gamyboje. Tiesa yra iškreipta, pateikiama, kaip politikams patogiau“, – sakė J. Sviderskis.
Žemės ūkio ministrui nestigo kritikos ir dėl daugiamečių pievų atkūrimo, RRF lėšų skyrimo pelkių atkūrimui, o ne melioracijai, buvo primintas ir rudenį surašytas bene 19 punktų dokumentas, kuriuo buvo išreikštas nepasitikėjimas ministru. LŽŪT atstovų teigimu, tie punktai didžiąja dalimi tebėra aktualūs ir šiandien.
Anot J. Sviderskio, nors ministerija tikina, kad planas pateiktas laiku, tačiau tai nereiškia, kad nebus žalos. „Žalą mes patirsime, kai jis bus pradėtas įgyvendinti“, – sakė LŽŪBA atstovas. Anot jo, nors ministras tikina, kad planą dar bus galima taisyti, tačiau tai bus tik „papudravimas ir kablelių sudėjimas“.
„Kas prisiims tą gėdą, kai Lietuvos žemdirbiai nebeišmaitins savo tautos? (..) Tie, kurie dabar formuoja politiką, jų tikrai nebus, o liks žemdirbiai ir bus sakoma, kad jie negeba aprūpinti maistu“, – retoriškai klausė J. Sviderskis.
LŽŪT atstovai tikino, kad ministras neturi jų organizacijos pasitikėjimo. „Taryba neturi tokių galių kad atstatydintų ministrą, bet išvardijome visą sąrašą dalykų, kurių jis nedaro arba daro prastai“, – akcentus dėliojo R. Juknevičius.
Ministras: planas su ūkininkais derintas
Po LŽŪT išsakytų abejonių K. Navickas pirmadienį žurnalistams sakė neturintis priežasčių trauktis iš posto ir tikino, kad planas su ūkininkais derintas.
„Norėtųsi turėti pagrindo tokiems raginimams trauktis. Vertinti mane kaip visą griaunantį terminatorių turbūt yra per daug garbės, norėtųsi konkretumo, kuriose vietose yra žlugdoma ir ar yra žlugdoma, nes teiginių dėl teiginių tikrai negaliu komentuoti“, – teigė K. Navickas.
Ministro teigimu, jei dėl plano pateikimo būtų kažkam padaryta žala, būtų inicijuojamas tarnybinis tyrimas, tačiau šiuo metu jis sako žalos nematantis, o planas yra pateiktas.
„Šitoje situacijoje pats komisaras paskubėjo pranešdamas, kas ko nepateikė, nes paskui kitame oficialiame Europos Komisijos pateikime Lietuva jau yra įrašyta prie pateikusių šalių. Tai šitoje vietoje apie ką mes kalbam?“ – sakė K. Navickas.
Ministras taip pat pabrėžė, jog planas derintas ir pristatytas visoms žemės ūkio asociacijoms, tačiau ne į visus jų siūlymus atsižvelgta.
„Sprendimų, apie kuriuos nežinotų Žemės ūkio taryba, nėra. Nėra nė vieno sprendimo, kurį mes būtume nutylėję. Kad jie ne visiems patinka, čia faktas“, – sakė K. Navickas.
Ministras sakė tikintis strateginiu planu, kuris, anot jo, numato intensyvesnę paramą vidutiniams, jauniems ūkiams. Anot jo, plano poveikis kol kas dar nėra atliktas, tą planuojama padaryti kovo mėnesį. Vėliau, sulaukus Europos Komisijos pastabų, planas dar galės būti koreguojamas.
Taip pat šia tema skaitykite
-
Baltijos šalys aptarė tiesioginių išmokų suvienodinimo klausimą
2024-11-22 -
ES komisaras: esate aktyviausios ūkininkų organizacijos
2024-11-21 -
Vyriausybė skyrė dar 40 mln. eurų žemės ūkiui
2024-11-20
Skaitomiausios naujienos
-
Nustatyti tiesioginių išmokų dydžiai už 2024 metus
2024-11-15 -
Žemdirbiai galės įsigyti besiribojančią žemės ūkio paskirties žemę
2024-11-13 -
Skelbiami nauji pelkių ir natūralių pievų žemėlapiai
2024-11-08
(0)