Vilnius. Parlamentinis Kaimo reikalų komitetas pritarė įstatymui, reglamentuojančiam žemės ūkio stabilizavimo fondų steigimą ir reguliavimą. Dėl kitų, jau kurį laiką svarstomų įstatymų projektų, diskusijos dar turės tęstis.

Trečiadienį, Seimo Kaimo reikalų komiteto nuotoliniame posėdyje svarstant žemės ūkio rizikos valdymo fondų steigimą, pirmininkas Andriejus Stančikas priminė, kad iš dviejų siūlytų įstatymo projektų po diskusijų su socialiniais partneriais, atsakingomis institucijomis parengtas vienas. Jis akcentavo, kad įstatymas numato savanorišką ūkininkų ir žemės ūkio bendrovių tarpusavio pagalbos sistemą.

Seimo narys Juozas Baublys priminė, kad dėl savanoriškumo aspekto abejonių būta ir diskusijų metu bei nuogąstavo, ar su laiku tai netaps privaloma. Jis klausė, ar žemdirbiams, susidūrusiems su problemomis ar ištikus stichinėms nelaimėms, nebus teigiama, kad yra galimybė steigti fondus ir „daugiau niekada nesikreipkite paramos“.

Vis dėlto A. Stančikas teigė, kad jų, kaip Seimo narių, uždavinys yra suteikti ūkininkams galimybę. „Todėl ir pabrėžiau, kad tai – savanoriška. Tai yra tik galimybė sukurti fondus. Dešimtmečiais apie tai diskutuojama. Yra galimybės į fondą pritraukti tiek valstybės, tiek europines lėšas, atitinkamai, aišku, įdedant ir patiems ūkininkams. Tai yra galimybė. Toliau patys žemdirbiai apsispręs“, - akcentus dėliojo A. Stančikas.

Įstatymo projektu numatoma, kad vieną fondą galėtų steigti ne mažiau kaip penki ūkininkai ir žemės ūkio bendrovės. Posėdyje dalyvavęs Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos generalinis direktorius Jonas Sviderskis priminė, kad vykstant klausymams buvo siūlyta, jog fondą galėtų kurti mažiausiai trys asmenys. Jo teigimu mažesnis narių skaičius sudarytų palankesnes sąlygas „pabandymams ir įsibėgėjimui“. Vis dėlto galiausiai apsistota ties penkiais.

Įstatymo projekto aiškinamajame rašte teigiama, kad steigiant rizikos fondus būtų sudarytos galimybės jo veikloje dalyvaujančių žemdirbių pajamų stabilizavimui, greitesnei reakcijai į rinkos pokyčius, krizinių situacijų suvaldymui. Toks fondas leistų kompensuoti patirtus nuostolius ir užtikrinti nepertraukiamą veiklą.

Fondo lėšas galės sudaryti jo narių įnašai, valstybės ir ES parama, pajamos iš investicijų į vertybinius popierius arba palūkanos už terminuotus indėlius, kitų juridinių bei fizinių asmenų įnašai.

Numatoma, kad fondai į valstybės ar ES lėšas galėtų pretenduoti, kai vieno ūkininko ar bendrovės pajamų sumažėjimas viršytų 30 proc. vidutinių praėjusių trijų arba penkerių metų pajamų. Kompensacijos siektų ne daugiau kaip 70 proc. prarastų pajamų.

Planuojama, kad iš rizikos valdymo fondo lėšų bus galima kompensuoti nuostolius, atsiradusius dėl rinkos veikimo sutrikdymo, ekstremalių meteorologinių reiškinių ar kitų įvykių.

Nors iš pradžių buvo siūlyta įstatymo įsigaliojimą numatyti jau kitąmet, anot parlamentarų, atsižvelgiant į socialinių partnerių pastabas nuspręsta, kad jis veikti turėtų pradėti nuo 2022 m. sausio 1 d. Galutiniai dėl šio įstatymo dar turės spręsti visas Seimas.

Apsisprendus dėl rizikos fondų, kitų įstatymų projektų svarstymai dar tęsis toliau. Dar pernai rudens sesijoje pradėti svarstymai dėl Pluoštinių kanapių įstatymo pakeitimų, o pavasario sesijoje buvo nuspręsta naujos redakcijos įstatymo projektą notifikuoti ir kreiptis į Europos Komisiją (EK). Gavus EK pastabas, po pertraukos įstatymo projektas vėl grįžo Seimo Kaimo reikalų komitetą.

Tačiau sprendimų dar reikės palaukti. Seimo nario Kazio Starkevičiaus teigimu, šiuo metu paprašyta atsakingų institucijų parengti siūlymus, atsižvelgiant į EK pateiktas pastabas. Tuomet ketinama surengti klausymus ir įstatymo projektą patobulinti. Komiteto sprendimu, institucijos siūlymus turėtų pateikti iki spalio 14 d., svarstymas plenariniame posėdyje turėtų vykti lapkritį.

Diskusijos nesibaigia ir dėl vadinamojo Pieno įstatymo. Buvo tikėtasi iki rudens sesijos gauti ekspertinę išvada, tačiau neatsirado galinčių tai padaryti už pažadėtą 100 eurų atlygį.

Posėdžio metu diskutuojant, koks vis dėlto šis įstatymas turėtų būti, pasigirdo svarstymų, kad, galbūt, tokio jo visai nereikia ir vertėtų jį paskelbti negaliojančiu, o pieno rinkos dalyvių santykius reglamentuoti naujai parengtu teisės aktu.

„Jau ne kartą šnekėjome apie įstatymą, jam tikrai nepritariame. Jei įstatymu pradėsime reguliuoti kainas, kur mes nueisime būdami laisvoje rinkoje? Tikrai atsirasime teismuose ir lauks tas pats likimas kaip ano“, - replikavo LŽŪBA generalinis direktorius J. Sviderskis.

Parlamentinis komitetas nusprendė toliau šį įstatymą svarstyti be ekspertų išvadų.

MŪ, BNS inf.