Vilnius. Aplinkos ministerijos (AM) rengiamame 17 teisės aktų projektų pakete, be kitų pokyčių, siūloma neberiboti žemės ūkio paskirties žemės nuosavybės teise valdomo ploto dydžio ir panaikinti tokios žemės įsigijimo pirmumą.

AM, nuo šių metų pradžios pradėjusi valdyti Nacionalinę žemės tarnybą (NŽT) ir tapusi atsakinga už žemės valdymo ir naudojimo politikos formavimą, teigia atliekanti kokybinę teisės aktų analizę ir atsižvelgdama į tai ketina siūlyti įstatymų pataisas. 

Jei jos būtų priimtos, neliktų maksimalaus 500 ha nuosavybės teise valdomos žemės ribojimo, o parduoti žemę iškart būtų galima bet kam – neliktų dabartinio mechanizmo, kai informuojamas žemės nuomotojas ar besiribojančių sklypų savininkai.

Antradienį nuotoliniame išplėstiniame Lietuvos ūkininkų sąjungos prezidiumo posėdyje esminius numatomos pokyčius pristačiusi aplinkos viceministrė Monika Juodvalkė teigė, kad statistiniai duomenys, jau atliktų tyrimų ir analizių informacija rodo, jog esama sistema neveikia.

Anot jos, dabar NŽT nesinaudoja turimais instrumentais. Pavyzdžiui, ploto išimtis taikoma gyvulininkystės ūkiams, tačiau sumažėjus gyvulių ūkininkas turėtų apie tai turėtų pranešti NŽT, o valstybė – žemės perviršį išpirkti. M. Juodvalkės teigimu, 2020–2022 m. kasmet išduota vidutiniškai 27 tūkst. sutikimų žemės ūkio paskirties žemei įsigyti, tačiau nefiksuota nė vieno atvejo, kad būtų išperkamas perviršis.

Ribojimų siūloma atsisakyti

Viceministrės teigimu, esama tvarka neužtikrina lygiateisiškumo, o dėl pirmumo tvarkos, tam tikrų piktnaudžiavimo atvejų pastabų turėjo ir notariatas.

M. Juodvalkė taip pat rėmėsi Specialiųjų tyrimų tarnybos 2019 m. atlikta korupcijos rizikų analize, kurioje konstatuojama, kad dabartinis maksimalaus žemės ploto kontrolės mechanizmas neveikia. Pasak viceministrės, yra įvairių tvarkos apėjimo schemų, be to, ribojimas taip pat taikomas juridiniams asmenims ir jų dalyviams, todėl pastarieji vengia pateikti duomenis Registrų centrui, o NŽT negauna duomenų, kad susiję asmenys valdo žemę ir sutikimus dėl pirkimo išduoda.

„STT teigimu, nustatytas kontrolės mechanizmas, pagal kurį asmuo įsigytų 500 ha žemės ir ne daugiau, dėl įvairių priežasčių neveikia. Siūlome jo atsisakyti. Vienas variantas – jį sustiprinti, numatyti dar didesnę administracinę naštą ūkio subjektams, kartu sustiprinti valstybės atliekamas funkcijas. Galima eiti tuo keliu. Kitas būdas – atsisakyti ribojimų“, – kalbėjo aplinkos viceministrė, kviesdama diskutuoti ir išsakyti savo poziciją.

Pasak jos, atsisakant pirmumo teisės būtų pašalinta ūkių stambėjimo prielaida, nes esą didelis ūkis turi daug besiribojančių plotų, tad gali juos vis plėsti, o atsisakius pirmumo būtų didesnė konkurencija, skaidresnis procesas, trumpesni sandorių terminai.

Žemdirbiai: turi likti esama tvarka

Ūkininkų atstovai aktyviai jungėsi į diskusiją, tačiau kone visų pasisakiusiųjų tiek asmeniniai, tiek rajonams atstovaujantys verdiktai buvo labai aiškūs – ploto ribojimas ir pirmumo teisė privalo likti.

„Sprendimas dėl besiribojančių (sklypų pirkimo – red. past.) ūkininkams buvo vienintelė, bent kažkokia galimybė suprasti, kas aplinkui vyksta“, – kalbėjo Utenos krašto ūkininkė Brigita Mosiejauskė.

Ne vienas žemdirbys aplinkos viceministrei kartojo, kad AM laukiamas poveikis bus priešingas – panaikinus esamą tvarką ūkiai tik stambės, smulkūs bus sunaikinti, į žemę investuos tie, kurie šiuo metu turi neribotus finansinius išteklius, o paskui ją brangiai nuomos ūkininkams, kurie įpirkti jos neišgalės.

Pasvalio r. ūkininkų sąjungos pirmininkės Linos Židonienės manymu, jei NŽT nesinaudoja tam tikromis priemonėmis, galbūt verta peržiūrėti tarnybos krūvius, kitaip planuoti darbus, užtikrinti kontrolę, bet ne versti visą sistemą aukštyn kojomis.

„Jei neveikia mechanizmas – reikia tvarkyti, kad veiktų. Jei žmonės nepateikia duomenų, kuriuos turi pateikti, juos reikia bausti arba priversti pateikti. Kito varianto nematau“, – tvarkyti tai, kas jau yra, ragino ir Anykščių r. ūkininkas Vytautas Šeštokas.

Kauno r. ūkininkų sąjungos vadovas Mindaugas Maciulevičius tikslinosi, ar viceministrė su tokiais siūlymais tikrai nejuokauja. Jis taip pat teigė, kad reikia drąsos ateiti pas smulkiųjų ūkininkų atstovus ir agituoti juos atsisakyti ribojimo. 

„Autostradoje žmonės važiuoja ir 160 km/h, tai gal atsisakyme policijos, nes ji nesukontroliuoja? Kontrabandines cigaretes žmones rūko, tai atsisakyme tų draudimų. Mokesčių kai kurie nemoka, tai ir leiskime jiems nemokėti. Jūsų logika taip sufleruoja“, – paralelių pateikė M. Maciulevičius.

Jis priminė, kad 500 ha ribojimas atsirado iniciatyvos iš apačios principu. „Buvo problema, nes smulkieji ūkininkai neišgalėjo įpirkti žemės, netgi tos, kurią jie dirba. Turtingi juos tiesiog nuvarydavo nuo žemės. Jūsų pasiūlymas yra tas, kuris tai ir padarys“, – sakė Kauno r. žemdirbių atstovas.

LŪS posėdyje aplinkos viceministrė vis kartojo, kad girdi ūkininkus, ragino diskutuoti toliau ir teikti siūlymus, žemdirbiai savo nuomonę ne kartą aiškiai išsakė, bet dvejojo, ar tikrai bus išgirsti.

„Labai bijau vieno dalyko: dažnai girdžiu sakant, kad mus girdi. Mūsų gerbiamas ministras K. Navickas visą laiką tai kartoja, bet nieko nedaro. Norėčiau, kad jūs tikrai išgirstumėte (...), nes mums reikia gyventi pagal jūsų priimamus įstatymus“, – įsiklausyti į ūkininkų poziciją kvietė L. Židonienė.

LŪS ketina susisteminti argumentus ir pastabas dėl žemės ūkio paskirties žemę reglamentuojančio teisės akto projekto ir juos pateikti numatyta tvarka.

Šiuo metu minėtas teisės aktų paketas pateiktas derinti su visuomene iki kovo 17 d., konsultuojamasi su socialiniais partneriais. Vėliau, pasak viceministrės, įstatymai bus tobulinami, atsižvelgiant į gautas pastabas, teikiami Vyriausybei ir Seimui. Preliminariai numatoma, kad Seimas juos galėtų svarstyti pavasario sesijoje (gegužę arba birželį), o pakeitimai galėtų įsigalioti nuo 2024 m. sausio 1 dienos. Tačiau iki tol, matyt, pastabų ir korekcijų dar gali būti ne viena.