Vilnius. Didžiajai daliai piliečių žemės grąžinimas jau yra baigtas. Nacionalinė žemės tarnyba teigia, kad visi esminiai reformos darbai bus pabaigti šiemet, išskyrus kai kuriuos miestus, kuriuose grąžinimas tęsis ir kitais metais.

Žemės ūkio viceministras Evaldas Gustas žemės ūkio reformos problemas ir aktualijas trečiadienį pristatė Seimo Kaimo reikalų komiteto nariams. Viceministro duomenimis, iš daugiau kaip 788 tūkst. piliečių, pareiškusių prašymus atstatyti nuosavybę, liepos 1  d. tai padaryta 783 tūkst. piliečių, t.y. 99,85 proc. piliečių prašymuose nurodyto ploto.

Kaimo vietovėse asmenų, kuriems reikia atkurti nuosavybė, šių metų pradžioje buvo mažiau, dabar jų priskaičiuojama 4 488. E. Gusto teigimu, tai susiję su pakeistais teisės aktais ir sudarytomis naujomis galimybėmis.

„Sausio pirmajai tokių piliečių mes turėjome mažiau – 3 000. Padidėjimas susijęs su įstatymų pakeitimu, kad pilietis neatvykęs arba atvykęs, bet nepasirinkęs, gauna kompensaciją pinigais. Iš neaktyvių 3 000 piliečių, 1 590 piliečių tapo aktyviais kaimo vietovėse ir pareiškė norą, kad jiems būtų suprojektuoti sklypai“, - pokyčius komentavo viceministras.

Iki birželio 1 d. galiojusi nuostata leido norintiems atsiimti žemę miestuose, pasirinkti nuosavybės atkūrimą kaimo vietovėse mišku. Teigiama, kad tokią galimybę pasirinko 985 piliečiai.

Anot E. Gusto, priimtos įstatymo normos leidžia užbaigti procesą: kaimo vietovėse apie 1 200 sklypų jau yra suprojektuota ir priimami sprendimai, o dar 2 100 yra projektuojami ir bus užbaigti šiais metais.

Seimo Kaimo reikalų komiteto nariai trečiadienį diskutavo apie žemės ūkio reformos problemas

Tuo tarpu situacija miestuose, ypač didžiuosiuose, yra sudėtingesnė. Miesto vietovėse nuosavybės teisės yra atkurta 88,77 proc. piliečių į 92 proc. žemės ploto. Liko atkurti 5 820 piliečių. Sudėtingiausia situacija Vilniuje, kur nuosavybės grąžinimo laukia 3,5 tūkst. piliečių. Vis dėlto NŽT ketina šiemet pabaigti nuosavybės atkūrimą miestuose, išskyrus Vilniaus miestą ir Trakus. Tikėtina, kad į kitus metus darbai persikels ir Kaune bei Varėnoje.

Nacionalinės žemės tarnybos vadovas Laimonas Čiakas teigia, kad darbai yra intensyvinami, organizuojami reguliarūs susitikimai, procesas yra pajudėjęs, tačiau kai kurios savivaldybės nėra iki galo įvykdžiusios savo įsipareigojimų.

„Šiandien su Vilniaus miesto savivaldybe turime situaciją, kad jie mums nepateikė visų sklypų. Čia mes esame labai priklausomi nuo savivaldybių: jei jos nepateikia visų sklypų, tada velkamės. Vilniaus miestas sako, kad sklypų atkūrimui turės, bet reikia pasitvirtinti naują bendrąjį planą. Sklypų žada pateikti tik iki kitų metų birželio mėnesio“, - priežastis, kodėl žemės reforma miestuose vis dėlto nebus baigta šiemet, vardijo L. Čiakas.

Pasak jo, Kauno mieste situaciją sunkina tai, kad savivaldybė periodiškai vis suformuoja naujų sklypų, o žinodami, kad po kiek laiko sklypų vėl bus pasiūlyta, žmonės neskuba rinktis. „Teisės aktai yra tokie: kol savivaldybės nėra pasakiusios, kad štai, tiek turime ploto ir tai jau yra galutinis, tol neįsijungia kompensavimo pinigais miestuose mechanizmas.“

Tikimasi, kad daliai norinčiųjų susigrąžinti žemę miestuose, bus priimti sprendimai kompensuoti pinigais, o  keitusiems valią, t. y. vietoje teritorijos grąžinimo mieste pasirinkus mišką, atkūrimą planuojama įgyvendinti iki kitų metų antro ketvirčio.

MŪ inf.