Vilnius. Kitais metais baigsis akreditavimas dėl lengvatinio valstybinės žemės pardavimo, o nuo gegužės 1 d. nebegalios draudimas parduoti žemę užsieniečiams. Nors Lietuvoje likę palyginti nedaug laisvos valstybinės žemės ūkio paskirties žemės, jau dabar verda aštrios diskusijos, kokiu keliu toliau eiti.
Apie žemės pardavimą kalbėta ir rugpjūčio 27 d. Žemės ūkio ministerijoje surengtame pasitarime. Pasak Žemės ir išteklių politikos departamento direktoriaus Audriaus Petkevičiaus, sprendimų nepriimta, apsikeista mintis, kaip elgtis ateityje.
Baigus šį žemės pardavimo etapą, kitų metų pradžioje Lietuvoje tebus 88–100 tūkst. ha. laisvos valstybinės žemės ūkio paskirties žemės. Šiuo metu jos be aukciono dar gali įsigyti naudotojai arba kaimyninių žemės sklypų savininkai, ūkininkai ir kiti žemės ūkio veiklos subjektai, kurie yra pateikę pažymas.
Jei dėl valstybinės žemės ūkio paskirties žemės pardavimo šalies žemdirbiams diskusijų nekyla, tai jos tampa aštrios, kai prabylama apie užsieniečius.
„Jau stojant į ES buvo aišku, kad ateis laikas, kai nebeliks apribojimų, draudžiančių žemės įsigyti užsieniečiams. Data aiškiai nustatyta, jos pratęsti nėra galimybių, todėl svarstoma, kokias sąlygas nustatyti žemės įsigijimui. Didžiąją dalį sąlygų Seimas jau nustatė priimdamas pakeitimus dėl vadinamų saugiklių įstatymo, šiuo metu dalis ūkininkų ir kitų žemės naudotojų išsako papildomų minčių ir pastebėjimų“, – sako A. Petkevičius.
Žemės ūkio ministerijos Žemės ir išteklių politikos departamento direktoriaus Audriaus Petkevičiaus sako, kad siekiama surasti kuo daugiau saugiklių parduodant žemę užsieniečiams
„Užsieniečių tikslai nėra tokie geri, todėl siekiame užgarantuoti, kad žemė nebūtų perkama spekuliaciniais tikslais, o gamybai. Žemdirbių ir savivaldos atstovų nuomonės šiuo klausimu nesutampa. Manome, kad žemės ūkio ministerija turėtų parengti saugiklių scenarijų“, – sako Žemės ūkio rūmų (ŽŪR) pirmininkas Andriejus Stančikas.
Žemės ūkio rūmų pirmininko Andriejaus Stančiko nuomone, žemę užsieniečiams parduoti reikėtų ne nuo kitų metų gegužės 1 d., o tik tuomet, kai susilygins ES ir mūsų šalies žemdirbių pajamos
Jo nuomone, pirmiausia žeme reikia aprūpinti šalies žemdirbius, tiek fizinius, tiek juridinius asmenis. „Tik tada galima diskutuoti dėl žemės pardavimo užsieniečiams, tačiau tam turi būti priimti papildomi teisiniai dokumentai, atitinkantys europinius reikalavimus. Žemdirbiai tvirtai laikosi žemdirbių suvažiavime priimto sprendimo, kad žemę užsieniečiams parduoti reikėtų tik tuomet, kai susilygins ES ir mūsų šalies žemdirbių pajamos“, – teigia ŽŪR pirmininkas.
MŪ inf.
Taip pat šia tema skaitykite
-
Baltijos šalys aptarė tiesioginių išmokų suvienodinimo klausimą
2024-11-22 -
ES komisaras: esate aktyviausios ūkininkų organizacijos
2024-11-21 -
Vyriausybė skyrė dar 40 mln. eurų žemės ūkiui
2024-11-20
Skaitomiausios naujienos
-
Nustatyti tiesioginių išmokų dydžiai už 2024 metus
2024-11-15 -
Žemdirbiai galės įsigyti besiribojančią žemės ūkio paskirties žemę
2024-11-13 -
Skelbiami nauji pelkių ir natūralių pievų žemėlapiai
2024-11-08
(0)