Kaunas. Strateginiame plane įrašytas reikalavimas statesnius nei 12 proc. sluoksnio šlaitus dirbti skersai yra kompromisas, siekiant suteikti žemdirbiams daugiau galimybių, tačiau taip žemę dirbti yra gerokai pavojingiau, teigia specialistai.

Pasak VDU Žemės ūkio akademijos mokslininko ir dirvožemio specialisto prof. dr. Vaclovo Bogužo, erozijos procesams stabdyti jau nuo seno žinomos rekomendacijos nuokalniose žemėse, kurių šlaito nuolydis 6–10 laipsnių, riboti visų kaupiamųjų augalų auginimą, o šlaitų, statesnių daugiau kaip 10 laipsnių, žemės vadinamos skardžiomis ir netinka ne tik kaupiamiesiems augalams, bet ir javams, ypač vasariniams, auginti. Tad dėl erozijos pavojaus tokias žemės geriausia apželdinti daugiametėmis žolėmis.

„Tai žemdirbių pageidavimais padaryta nuolaida, o paskui iš jos tarsi bandoma tyčiotis, kad žemės ūkio technika gali apvirsti ir panašiai. Daugeliu atvejų pateikiami labai minimalūs reikalavimai, šiuo atveju pateikiamas kraštutinis variantas.

Kiekvienas žemdirbys, norintis turėti sveiką dirvožemį ir stabilų derlių gauti mažesnėmis išlaidomis, turi sau kelti kur kas aukštesnius reikalavimus ir viską savo ūkyje technologiškai daryti kiek galima geriau“, – pastebi VDU ŽŪA Agroekosistemų ir dirvožemio mokslų katedros vedėjas V. Bogužas.

Jo teigimu, dirbimas skersai – vienintelis galimas šlaito dirbimo būdas, nes tokiuose laukuose, net nieko nedarant, ant kalvos dėl kritulių derlingo sluoksnio mažėja, o jei žemė bus dirbama išilgai, šlaito kalva labai greitai liks be jo, o dirvožemiui bus padaryta milžiniška žala.

„Kai šlaitas nedidelis, nuolydis iki 10–11 laipsnių, važiuojant skersai jokių problemų nekyla, bet jei žemės skardžios ir nuolydis didesnis nei 12 laipsnių, ne procentų, tai tokiu atveju važiuoti pavojingiau. Todėl žemdirbiams ir kalbama, kad saugant dirvožemį nuo erozijos ir apvirtimo pavojaus ten turi augti daugiametės žolės“, – tvirtą nuomonę šiuo klausimu turi mokslininkas.

Kad dirbti bet kokia technika šlaituose nesaugu, o važiuoti skersai šlaito yra pavojingiau nei išilgai, pabrėžia ir Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos darbų saugos specialistas Saulius Kavaliauskas.

Jis atkreipia dėmesį, kad važiuoti skersai šlaito savaeigiais krautuvais ir traktoriais su frontaliniais krautuvais apskritai draudžiama, o technikos gamintojai techninėse charakteristikose paprastai nurodo maksimalų šlaito nuolydį (dažniausiai nuo 21 iki 26 proc.), kai dar leidžiama atlikti darbus su žemės ūkio technika.

„GAAB 5 kalbama apie žemės dirbimą (arimą, skutimą, kultivavimą) skersai šlaito. Įvairios saugos taisyklės, rekomendacijos, gamintojų instrukcijos nurodo papildomus saugos reikalavimus, esant virtimo pavojui. Dirbti kalvotuose laukuose, kurių šlaitų nuolydis yra didesnis kaip 16 proc., leidžiama tik su specialiai paruoštais traktoriais ir jų agregatais.

Kai laukuose gali būti šiam dydžiui artimi nuolydžiai, traktoriaus kabinoje turi būti įrengtas pasvirimo matuoklis (krenometras), o traktoriaus stabilumas padidintas iki reikiamo lygio (pritvirtinti balastai, praplatintas tarpuvėžis, sudvigubinti ratai, žemiau nuleista važiuoklė ir pan.).

Važiuojant skersai šlaito draudžiama atlikti staigius posūkius, reikia saugotis, kad žemiau esantis ratas nepatektų į duobę, vagą, provėžą ir pan.“, – darbų saugos šlaituose reikalavimus išskiria S. Kavaliauskas, pabrėždamas, kad darbo tvarką ir sąlygas šiuo atveju nustato darbdavys (ūkininkas).