Kėdainiai/Kaunas. Valdžia svarsto, kaip teisingiau paskirstyti 9,12 mln. eurų, kuriuos Europos Komisija skyrė kompensuoti žemdirbių patirtus nuostolius už rudenį pasėtus ir žuvusius ar dėl nepalankių orų apskritai nepasėtus žiemkenčius. Ar kompensacijos turėtų būti vienodo dydžio abiem atvejais? Kaip užbėgti už akių galimiems piktnaudžiavimams?

Lietuvos sėklininkystės asociacijos susirinkime dalyvavęs Žemės ūkio ministerijos Žemės ūkio gamybos ir maisto pramonės departamento direktoriaus pavaduotojas Jonas Lisauskas pristatė projektą, kaip planuojama paskirstyti žemdirbiams 9,12 mln. eurų Briuselio paramos. Tiesa, jis pabrėžė, kad taisyklės dar tik kuriamos, jos šiuo metu aptariamos ir derinamos su socialiniais parneriais.

„Savivaldybių pateiktais duomenimis, iš viso pernai liko nenukulta 77,5 tūkst. ha pasėlių. Paėmus trejų pastarųjų metų derliaus vidurkius buvo suskaičiuota, kad nuostoliai siekia 47 mln. eurų. Tikėtasi, kad tokia suma nuostoliams padengti bus gauta iš Europos Komisijos. Bet įvyko kaip įvyko: Europos Komisija skyrė 9 mln. 120 tūkst. eurų. Ir reikia pažymėti, kad ši suma skirta ne už praėjusiais metais prarastą derlių, bet už tai, kokie praradimai bus patirti šiais metais: už rudenį pasėtus ir žuvusius arba visai nepasėtus žiemkenčius", - visą proceso eigą priminė J. Lisauskas.

ŽŪM Žemės ūkio gamybos ir maisto pramonės departamento direktoriaus pavaduotojas Jonas Lisauskas pabrėžė, kad nuostolių kompensavimui gautos sumos paskirstymo žemdirbiams taisyklės dabar yra derinamos su socialiniais partneriais

Preliminarios paramos skyrimo taisyklės jau parengtos. Kokiu atveju žemdirbiai gali pretenduoti į minėtos paramos lėšas? Numatoma sąlyga, kad kompensacija priklausytų tada, jei žuvo ne mažiau kaip 30 proc. nuo pasėto arba nuo ketinto pasėti žieminių javų ploto.

Pateikti paraiškas nuostoliams kompensuoti bus galima pasėlių deklaravimo metu (kaip žinia, pasėlių deklaravimas prasidės balandžio 16 d. ir tęsis iki birželio 4 d.). Deklaruojant pasėlius, kiekvienas žemdirbys, kuris mano esąs nukentėjęs, informacinėje sistemoje turės apie tai pažymėti tikroje grafoje ir paprašyti skirti paramą. Reikės nurodyti, koks plotas žiemkenčių žuvo, ir kokį plotą ketino pasėti, bet nepasėjo dėl tam tikrų priežasčių.

„Žinoma, koks nors žemdirbys gali pafantazuoti ir teigti, kad norėjo visą savo valdomą žemę apsėti žiemkenčiais. Todėl siūloma (ir tuo pačiu laukiama pritarimo ar alternatyvių pasiūlymų iš socialinių partnerių) atsižvelgti į trejų pastarųjų metų konkrečiame ūkyje rudenį sėtų žiemkenčių ploto vidurkį", - paaiškina J. Lisauskas.

Dar vienas klausimas: ar vienodai reikia kompensuoti ir žuvusių pasėlių plotą, ir tą, kuris liko nepasėtas? Pirmuoju atveju vis tik buvo patirta išlaidų, o antruoju - ne. Taigi būtų logiška, kad kompensacijų dydžiai skirtųsi. Siūloma, kad kompensacija visiško nepasėjimo atveju būtų perpus mažesnė, tačiau tai irgi diskusijų klausimas.

Aišku viena, NMA laukia nemenkas uždavinys - pateikiamų faktinių duomenų kontrolė ir teisingo paramos paskirstymo užtikrinimas. O žemdirbiai, sieksiantys gauti kompensacijas, turi apsišarvuoti kantrybe ir pasirengti tam, kad savo patirtus nuostolius teks pagrįsti ir įrodyti.

MŪ inf.