Vilnius. Pusšimtis verslo ir profesinių asociacijų, tarp kurių – ir atstovaujančios žemdirbius, antradienį išplatino kreipimąsi į Seimą, kritikuodamos pradedamą svarstyti mokesčių reformą.
Asociacijos ragina atmesti siūlymus didinti gyventojų pajamų apmokestinimą. Jų teigimu, mokesčių didinimas pablogins šalies verslo aplinką, pakenks Lietuvos konkurencingumui ir paskatins šešėlinę ekonomiką.
Kreipimąsi pasirašė ir Lietuvos ūkininkų sąjunga (LŪS). Sąjungos teigimu, nėra socialiai teisinga, kai sau, o dažnai ir aplinkiniams, sukuriantis darbo vietą asmuo, prilyginamas samdomam darbuotojui ir privalo sumokėti beveik tiek pat mokesčių nuo savo gaunamų apmokestinamų pajamų.
Kaip teigia LŪS, ūkininkavimas yra padidintos rizikos veikla dėl iš anksto negalimų numatyti gamtos veiksnių, kurie turi įtakos produkcijos savikainai ir veiklos tęstinumo neapibrėžtumui.
„Brangstant veiklai naudojamiems būtiniausiems ištekliams (kurui, trąšoms, sėkloms, augalų apsaugos priemonėms, energetikai ir pan.), dėl nestabilios ekonomikos didėjant infliacijai, viskas yra skaičiuojama, kad tik pavyktų išgyventi ir tęsti veiklą. Kasmet auganti minimali mėnesinė alga (MMA), augantis vidutinis darbo užmokestis (VDU) ir taip jau kasmet didina veiklos išlaidas, įpareigoja sumokėti didesnes socialinio draudimo ir privalomo sveikatos draudimo įmokas“, – rašo LŪS socialinio tinklo paskyroje.
LŪS pabrėžia nepritarianti Vyriausybės parengtai mokesčių reformai, kuria siūloma didinti pajamų iš individualios veiklos apmokestinimą ir įvesti progresinius mokesčius, taip suvienodinant individualios veiklos ir darbo santykių apmokestinimą. Visą kreipimąsi galima rasti LŪS tinklapyje.
Kreipimąsi, kartu su įvairias veiklos sritis atstovaujančiomis asociacijomis, pasirašė Lietuvos ūkininkų sąjunga, Lietuvos paukštininkystės asociacija bei kai kurios kitos kaimo bei žemdirbių organizacijos.
Rašto autorių teigimu, nepaisant valdančiųjų teiginių, jog mokesčių didinimas palies tik gaunančius didžiausias pajamas, skaičiuojama, kad po reformos mokesčiai augs ir tiems, kurie individualios veiklos pagrindu neuždirba nė 24 tūkst. Eur pajamų per metus.
Kaip portalui manoūkis.lt telefonu komentavo LŪS pirmininkas Raimundas Juknevičius, nors reformą pristačiusi Finansų ministerija teigė, kad ja nesiekiama surinkti daugiau mokesčių, tačiau paanalizavus paaiškėja, kad ūkininkams mokestinė našta išaugtų.
Jis priminė, kad viešojoje erdvėje buvo aiškinama, jog mokesčių reforma, joje atsispindintys žaliojo kurso tikslai, reikalingi tam, kad Lietuva iš ES galėtų gauti RRF lėšas. Tačiau, anot R. Juknevičiaus, mokesčių reforma to neatspindi, o žemės ūkiui ima grėsti dviguba našta – mokesčių reforma ir žaliojo kurso įsipareigojimai. Dėl to, tikėtina, augs produkcijos savikaina.
„Žemės ūkiui už tą papildomų (žaliojo kurso – red.) reikalavimų vykdymą nėra duoti papildomi pinigai, lyginant su praeitu paramos laikotarpiu. Mes turime lygiai tuos pačius pinigus ir žymiai daugiau aplinkosauginių reikalavimų. Visa tai atsiliepia produkcijos savikainoje.
Matydami, kad šitokių dalykų ūkininkams netaiko, ko gero, pagrindinis konkurentas Lenkija, labai aiškiai teigiame, kad tiek mokestinė reforma, tiek su žemės ūkiu susijusi politika mus, Lietuvos žemdirbius, daro nekonkurencingais lyginant su aplinkinių šalių ūkininkais“, – komentavo R. Juknevičius.
Trečiadienį siūlomą mokesčių reformą planuojama svarstyti Seimo socialinių reikalų ir darbo komitete, ketvirtadienį numatomi klausymai Biudžeto ir finansų komitete. Po diskusijų Seimo komitetuose, diskusijos persikels į Seimo posėdžių salę.
Taip pat šia tema skaitykite
-
Baltijos šalys aptarė tiesioginių išmokų suvienodinimo klausimą
2024-11-22 -
ES komisaras: esate aktyviausios ūkininkų organizacijos
2024-11-21 -
Vyriausybė skyrė dar 40 mln. eurų žemės ūkiui
2024-11-20
Skaitomiausios naujienos
-
Nustatyti tiesioginių išmokų dydžiai už 2024 metus
2024-11-15 -
Žemdirbiai galės įsigyti besiribojančią žemės ūkio paskirties žemę
2024-11-13 -
Skelbiami nauji pelkių ir natūralių pievų žemėlapiai
2024-11-08
(0)