Akademija (Kauno r.). Klausimų, susijusių su aplinkosauga, žemės ūkyje visada daugiau negu atsakymų. Jų nesumažėjo ir po dar vieno žemdirbių susitikimo su aplinkos viceministru.

Lietuvos žemės ūkio bendrovių (LŽŪBA) ir Lietuvos pieno gamintojų (LPGA) asociacijų nariai pateikė eilę klausimų Aplinkos ministerijai (AM), į kuriuos atsakymus tikėjosi išgirsti pirmadienį vykusiame posėdyje.

Tačiau jame dalyvavęs aplinkos viceministras Danas Augutis, kolegų pasiųstas į priešakines linijas, mažai ką galėjo pasakyti.

Jis pripažino, kad klausimus gavo tik ketvirtadienį, o jų temas kuruoja keturi viceministrai. Todėl D. Augutis pasiūlė LŽŪBA ir LPGA nariams juos aptarti keliuose susitikimuose su atsakingais už vieną ar kitą sritį viceministrais ir jų komandomis, kad būtų rasti tinkami sprendimai ir priimtas veiksmų planas.

Keletą klausimų dėl mėšlo ir vandens gręžinių posėdyje pavyko šiek tiek aptarti, o viceministras žadėjo įsigilinti į išgirstus argumentus.

Klausimas dėl vandens gręžinių nepajuda iš mirties taško

Kaip ir kiekvieną rudenį, vėl iškyla klausimas dėl tręšimo mėšlu. Pasak D. Augučio, anksčiau sutarta, kad žemės ūkio sektoriaus specialistai parengs siūlymus dėl tikslesnio tręšimo mėšlu laikotarpio nustatymo. Bet, pasirodo, AM kol kas negavo kvietimo į tą darbo grupę ir jokių žemės ūkio sektoriaus pasiūlymų, tad klausimas lieka nepajudintas.

Tad kol kas galioja nustatytas draudimo tręšti mėšlu laukus terminas – nuo lapkričio 14 iki kovo 21 dienos. „O jeigu norite tai keisti, prašome pristatyti turimas studijas ir žinias“, – sakė viceministras.

Dar vienas niekaip iš mirties taško nepajudantis klausimas – vandens gręžiniai. Šiuo metu AM pozicija tokia, kad kiti statiniai ar veiklos prie gręžinių, kurie įteisinami su apsaugos zona, yra neįsivaizduojami. Bet, viceministro teigimu, to bus atsisakyta, tiesiog turės atsirasti vandens monitoringas, kad tie objektai, kurių neturėtų būti, bet jie de facto yra, neterštų apsaugos zonoje esančių vandens gręžinių.

„AM nuostata, kad vandens monitoringo turi užtekti gręžiniams įteisinti, nes nenugriausite tvartų ar namų“, – sakė D. Augutis.

Vis dėlto LŽŪBA generalinis direktorius Jonas Sviderskis sakė, kad viceministras absoliučiai neatsakė į klausimą.

„Mes vis prašome įdėti į Žemės gelmių įstatymą vieną žodį – vandenvietės arba gręžinio. Dabar tie gręžiniai, kurie prie fermų naudojami ūkiams, sutapatinti su vandenvietėmis, kurioms taikomos trys zonos, sudarančios daugiau kaip 50 metrų. Čia patenka ir tvartas, ir kelias, ir valstybinė, ir nuosava žemė. Jeigu į apsaugos zoną patenka valstybinė žemė, tai tik persižegnok ir pasikark, – rėžė J. Sviderskis. – Niekas nederina, nuomojamos žemės savininkas irgi, nes jam atsiranda apribojimų. Vėl reikia laukti inspektorių ir baudų, nors įstatyme reikia įrašyti tik vieną žodelį, nes gręžiniui apsaugos zonos užtenka 5 metrų.“

J. Sviderskis tiesiai šviesiai sakė, kad čia kyšo Geologijos tarnybos, kuri nori turėti didelę įtaką, ausys. D. Augutis tikino, kad sistema, norint mažinti biurokratinę naštą, peržiūrima.

„Kontroliuokime vandens kokybę, o ne vandenvietes“, – Seimo kaimo reikalų komiteto pirmininkas Viktoras Pranckietis antrino LŽŪBA direktoriui.  

„Tai yra ne pinigų įsisavinimas, o pasisavinimas“

Viceministras D. Augutis minėjo, kad 2023 m. I ketvirtyje planuojama paleisti priemonę biodujų gamybai, kurios apimtis – 30 mln. eurų. Tačiau jis negalėjo atsakyti į žemdirbių klausimą, ar nebus draudžiama naudoti kukurūzų biomasės gaminant biodujas.

Oro taršos apraše numatyta, kad per 2023 m. bus atsisakyta lengvatų visam iškastiniam kurui. J. Sviderskis klausė, ar AM jau pasirengusi tai įgyvendinti. Dar vienas svarbus klausimas žemdirbiams – kaip ruošiamasi atlyginti žalą, kurią jie patirs, užvertus melioracijos griovius akmenimis. Dabar, J. Sviderskio teigimu, numelioruotus laukus AM ruošiasi paversti pelkėmis, be to, kai kam gali sumažėti ir žemės plotas.

Viceministras sakė, kad dėl dviejų upių aukštupių nereikia dramatizuoti, tačiau J. Sviderskis teigė, jog tai vyksta Panevėžyje, Biržuose, Pakruojyje, Radviliškyje.

Radviliškio krašto ūkininkų sąjungos pirmininkas Ignas Hofmanas aplinkosaugininkams irgi išsakė daug priekaištų.

„Kai sakoma, kad ES direktyva leidžia naudoti kurą be akcizų ir prašome susieti tą leidimą, AM negirdi. Kai sakome, kad yra Atliekų direktyva, pusantrų metų vėluoja metodiką parengti. Bet kai reikia į griovius priversti akmenų, puolate iškart įgyvendinti direktyvą“, – ironizavo I. Hofmanas. – Bet jūs, kurie skiria 10 mln. Eur šiai nesąmonei, ar tikrai tikite, kad nuo to pagerės vandens būklė? Tai yra ne pinigų įsisavinimas, o pasisavinimas. Melioracija nėra mačiusi tokių pinigų per metus.“

Ūkininkas taip pat priminė, kad AM žadėjo fondą žaliajam kursui, bet vis dar nėra, o dabar rankos kišamos į KPP fondą.

„Visi čia esantys jums pasakys, kad šio fondo užduotys yra visai kitos. Be to, jis sumažintas 15 procentų. Tad keldami tikslus, gerbiami aplinkosaugininkai, visada nurodykite finansavimo šaltinį ir nekiškite rankų į KPP fondą“, – griežtai kalbėjo I. Hofmanas.

Patvirtinęs, kad pinigai žaliajam kursui bus, D. Augutis siūlė nesivadovauti emocijomis. „Ne AM lenda į strateginius žemės ūkio planus, o ES yra labai aiškiai pasakiusi, kad Lietuvos žemės ūkio strateginiame plane dalis lėšų turi būti skirta aplinkosauginėms iniciatyvoms. Yra bendri tikslai, kuriems pasiekti reikia jūsų pagalbos“, – pabrėžė jis ir pridūrė, kad plane yra visų mokesčių mokėtojų pinigai ir už tai galima kai ko mainais paprašyti.