Kaunas. Septyniolikos žemdirbių organizacijų atstovai, pasirašę bendrą laišką Prezidentei Daliai Grybauskaitei, prašo imtis skubių ir ryžtingų sprendimų, kurie užtikrintų šalies pieno sektoriaus išgyvenimą. Laiške nurodoma, kad pieno perdirbėjai ir prekybininkai, mažindami kainas, tik prisidengia Rusijos embargu. Laiške keliamas susirūpinimas Konkurencijos Tarybos neveiklumu.

Anot žemdirbių, per metus (2014 m. lapkričio mėn. palyginus su 2013 m.) pieno supirkimo kainos sumažintos net 30,2 proc. ir jos tapo pačiomis mažiausiomis tarp Europos Sąjungos šalių (2014 m. spalio mėn. už kilogramą natūralaus pieno ūkiams ES vidutiniškai buvo mokėta po 0,35 euro, o Lietuvoje atitinkamai po 0,24 arba 31,4 proc. mažiau).

Praėjusių metų rugpjūčio-lapkričio mėn. žemdirbių patirtus pajamų praradimus iš dalies kompensavo vienkartinė parama iš ES ir šalies biudžeto. Tačiau dėl gruodžio mėn. ir šiemet prarastų pajamų kompensavimo jokio aiškumo nėra. Dar daugiau - pieno perdirbimo įmonės pieno supirkimo sausio mėn. kainas sumažino dar kartą. Daugeliui stambesniųjų pieno gamintojų bazinių rodiklių kainos yra apie 0,18-0,19 euro už kilogramą (natūralaus - apie 0,21-0,22 euro), kai kuriems kooperatyvams pasiūlyta tik po 0,14 euro už kilogramą, o patiems smulkiausiems gamintojams - tik 0,12 euro už kilogramą.

„Toks pieno supirkimo kainų lygis net ir su parama jau kuris laikas nepadengia palyginti mūsų šalies ūkiuose mažų išlaidų (savikainos) ir verčia ūkius ieškoti būdų, kaip su mažiausiais nuostoliais likviduoti karves. Skausmingiausiai tai palies mažų ūkių savininkus, kurie negalės persiorientuoti į kitą veiklą ir papildys socialiai remtinų asmenų gretas. Kadangi tokio pieno supirkimo kainų kritimo tarptautinėse pieno rinkose nėra, manome, kad pieno perdirbimo įmonės ir mažmeninės prekybos tinklai neleistinai kaip priežastį naudoja Rusijos embargą pieno ir mėsos produktams. Tai rodo ir neadekvati pieno produktų kainos dalies proporcija bei jos pokyčiai. Pvz., geriamojo pieno kainoje apie 37 proc. tenka perdirbėjams (prieš metus buvo 27 proc.), 21 proc. - prekybininkams, 17 proc. - pridėtinės vertės mokesčiui ir tik 25 proc. pieno gamintojams (2014 m. lapkričio mėn. duomenys", - rašoma laiške.

Žemdirbių teigimu, esant tokiai situacijai, nesuprantamas Konkurencijos Tarybos vaidmuo. Nesąžiningos prekybos praktika maisto produktų tiekimo grandinėje susirūpinusi ir Europos Komisija. Ji 2014 m. liepos 15 d. priėmė atitinkamą komunikatą, kuriuo valstybės narės raginamos, atsižvelgiant į nacionalines aplinkybes, užtikrinti, kad jose būtų įgyvendintos tinkamos kovos su nesąžininga prekybos praktika priemonės.

Laiško autoriai prašo Prezidentės imtis skubių ir ryžtingų sprendimų, užtikrinsiančių šalies pieno sektoriaus išgyvenimą, kad šios grandinės dalyvių, turinčių labai skirtingas derybines galias, santykiai būtų ekonomiškai ir teisiškai subalansuoti, kad būtų sukurtas patikimas atgrasymo nuo nesąžiningų veiksmų praktikos mechanizmas ir kad visos valstybės institucijos tinkamai ir laiku atliktų savo pareigas.

MŪ inf.