Žemdirbiai: parama būtina visiems sektoriams
2020-05-07

Vilnius. Žemės ūkio ministerijai dėliojant paramos schemas, kaip gelbėti krizės dėl pandemijos ištiktus pieno, jautienos ir kiaušinių bei paukštienos sektorius, žemdirbiai sako, kad būtina neužmiršti ir kitų šakų – problemos jau bręsta ir čia.

Vakar Vyriausybė patvirtino 52 mln. eurų subsidijas žemės ūkiui iš valstybės lėšų. Taip norima didinti finansinių paslaugų prieinamumą ūkio subjektams, kurių veikla susijusi su žemės ūkiu, miškų ūkiu, maisto ūkiu, kaimo plėtra ir žuvininkyste. Taip pat numatoma sumažinti skolinimosi kaštus – sudaryti sąlygas kompensuoti palūkanas ir garantinę įmoką tiems ūkio subjektams, kurie nebegali pretenduoti į palūkanų kompensavimą.

Tačiau dėl planuojamos 160 mln. eurų paramos žemės ūkio gamybai ir perdirbimui dar nėra apsispręsta.

Linas Agro 20 06 01

Prie praėjusią savaitę pristatytos galimos tikslinės paramos schemos pieno gamintojams, pieno perdirbimo pramonei, galvijų augintojams, jautienos perdirbimo pramonei, paukštienos ir kiaušinių perdirbimo pramonei, Seimo Kaimo reikalų komitete sugrįžta ir šią savaitę.

Diskutuojant, kad parama žemdirbiams būtina jau dabar ir nedelsiant, savivaldos organizacijų atstovai kalbėjo apie tai, kad finansinės injekcijos ar priemonės reikalingos ne tik ŽŪM paramos schemose numatytiems sektoriams.

Lietuvos grūdų augintojų asociacijos ir Lietuvos žemės ūkio tarybos vadovas Aušrys Macijauskas kalbėjo, kad ūkininkai laukia aktyvesnių Vyriausybės bei ministerijos veiksmų.

„Laikas bėga, karvės tvartuose nieko nežino apie pandemiją ir ekonominę krizę, jos ėsti turi kiekvieną dieną, jas reikia melžti kasdien ir po kelis kartus. Tų pinigų reikia kaip oro, ir jau reikėjo vakar. (...) Ne tik gyvulininkystė, bet ir augalininkystė jau susiduria su rimtomis problemomis. Krituliai šiek tiek nuramino, bet šiandien jau matome, kad bus didelių finansinių problemų superkant derlių, jei valstybė neįsikiš ir nepasiūlys pagalbos rankos, tai tikrai mūsų sektorius pritrūks pinigų. Nereikia lėšų, reikia tiesiog valstybės garantijų, kad grūdų prekyba neužstrigtų ir būtų galima pasiskolinti su valstybės garantija“, - sakė A. Macijauskas.

Tam, kad reikia aktyvesnių sprendimų pritarė ir Žemės ūkio rūmų (ŽŪR) pirmininkas Arūnas Svitojus, pabrėždamas, jog krizės akivaizdoje visi sektoriai yra svarbūs. „Kad situacija būtų sprendžiama greitai – intensyvinkime darbą, aplinkybės spaudžia veikti daug drąsiau ir ieškoti netradicinių priemonių“, - kalbėjo ŽŪR pirmininkas.

Lietuvos daržovių augintojų asociacijos direktorė Zofija Cironkienė atkreipė dėmesį, kad dėl pandemijos sustojusio maitinimo ir apgyvendinimo paslaugų sektoriaus, eksporto, daug daržovių tebėra sandėliuose.

„Per prekybos centrus kiek galėjome - pardavėme, kaina ten nedidėjo, nors savikaina buvo išaugusi. Liko ta dalis, kuri buvo  skirta HORECA sektoriui. (...) „Maisto bankas“ savaitei ar dviem gali paimti 10 tonų, o  mes kalbame apie tūkstančius tonų...“, - ministeriją ieškoti skubių sprendimų ragino Z. Cironkienė.

Ji pabrėžė, kad čia pat – naujas sezonas, tuojau bus salotos, kurių didžioji dalis taip pat buvo realizuojama maitinimo ir apgyvendinimo sektoriuje. Pasak Z. Cironkienės, augintojams jau dabar būtina atlaisvinti sandėlius, galbūt galima paimti neatlygintinai, o augintojams ruošti kompensacinę priemonę.

Tai, kad situacija sudėtinga, Seimo nariams kalbėjo ir Lietuvos žvėrelių augintojų asociacijos vadovas Česlovas Tallat-Kelpša. Anot jo, žvėrelių augintojai nėra prašę pagalbos, tačiau prieš tai buvęs sąstingis rinkoje, o dabar pandemijos sukelta krizė smogė skaudžiai – pardavimai sustoję, ūkiai negauna jokių pajamų.

Žemės ūkio ministerijos Tvarios žemės ūkio gamybos politikos grupės vadovas Karolis Anužis kalbėjo, kad pandemijos pradžioje sprendžiant, kuriems sektoriams būtina pagalba, buvo įvertinta, kam kyla didžiausios problemos dėl stojusio eksporto ir nutrūkusios realizacijos maitinimo sektoriui. 

Kad parama būtina, pabrėžia ir Lietuvos bendrovių asociacijos generalinis direktorius Jonas Sviderskis. „Tai yra būtinybė, tokios šiandienos gyvenimo realijos. Puikiai matome, pieno rinkos kainas Europos Sąjungoje ir Lietuvoje, jos tikrai šokiruojančios. (...) Nukentėjo nuo pandemijos daugiausiai ir tebekenčia šiandien pieno sektorius ir daržininkystė, nes užsidarius mokykloms, visuomeninio maitinimo įstaigoms, ta produkcija liko neišpirkta ir jos nėra kur dėti, šimtais tonų“, – vėliau BNS komentavo J. Sviderskis.

Jis atkreipė dėmesį ir į pastaruoju metu mažėjančias mėsos supirkimo kainas. Anot jo, paskolų turinčioms žemės ūkio įmonėms našta tampa vis didesnė, nes produkcijos paklausa mažėjo, o sąnaudos augo.

„Žmonės yra pasiskolinę, investavę, bet kadangi pardavimo kainos (...) krito, ir nėra kaip grąžinti skolų. Kainos, visi energetiniai ištekliai, trąšos, augalų apsaugos priemonės, viskas, išskyrus kurą, yra pabrangę. Jau darosi ir taip, kad ir tiekėjai nebeveža jokių reikalingų mums produktų be išankstinių apmokėjimų. Anksčiau buvo galima ir susitarti, ir vėliau apmokėti“, – kalbėjo J. Sviderskis.

O išklausęs žemdirbių Seimo Kaimo reikalų komitetas trečiadienio posėdyje nusprendė įpareigoti Žemės ūkio ministeriją nedelsiant suformuoti pozicijas dėl kiekvieno. „Tos kompensacijos turi būti dėliojamos pagal patiriamus nuostolius. Kai kurie tylesni sektoriai, galbūt, yra užmirštami. Šiandien vienus paremsime, o rytoj kitiems nebeliks“, - reziumavo parlamentinio komiteto pirmininkas Andrejus Stančikas.

MŪ, BNS inf.

Gudinas - mobilioji apacia 20.05.14

Naujienų prenumerata

Aktualus klausimas
Kurios įstaigos darbą karantino laikotarpiu vertinate geriausiai?
Orai