Kauno r. Žemės ūkio ministerijos rengiamas melioracijos statinių valdymo, finansavimo ir nuosavybės santykių pertvarkymo modelis sulaukė aršaus ūkininkų nepritarimo. Lietuvos pieno gamintojų asociacijos ir Seimo Kaimo reikalų komiteto jungtiniame posėdyje pieno gamintojai tokią iniciatyvą vadino nesusipratimu.
Lietuvos grūdų augintojų asociacijos pirmininkas Aušrys Macijauskas mano, kad tokia idėja gali kilti situacijos nesuprantančiam asmeniui. „Kaip galima perduoti tokią sistemą ūkininkams prižiūrėti? Gal tuomet perduokime penkiasdešimčiai ūkininkų tiltą prižiūrėti ir žiūrėkime, kas iš jo liks", - ironizavo A. Macijauskas.
Seimo Kaimo reikalų komiteto pirmininkas Andriejus Stančikas sutiko, kad ūkininkams perduoti magistralines melioracijos arterijas būtų neteisingas žingsnis.
„Premjeras Saulius Skvernelis pripažįsta, jog melioracijai valstybė skiria per mažai lėšų. Galbūt geresnė melioracijos būklė nebūtų išgelbėjusi, bet vanduo iš laukų būtų greičiau nutekėjęs. Gal ir dabar būtų teisingiau valstybei investuoti į melioraciją, o ne kompensuoti dėl liūčių padarytus nuostolius", - svarstė A. Stančikas.
„Situacija rimta. Betrūksta tik, kad pralaidos būtų nugriautos, užlietų kaimus ir žūtų žmonės", - padėtį dramatizavo A. Macijauskas.
Anot jo, siekis melioracijos priežiūros naštą užkrauti ant ūkininkų pečių dar labiau piktina, prisimenant, kaip ūkininkai yra nukentėję dėl ankstesnių valdžios sprendimų.
„Galima priminti, kad 2014-2020 metams valstybės koofinansavimas projektams buvo sumažintas nuo 25 iki 15 procentų. Tas sprendimas per keletą metų iš kaimo atėmė 350 mln. eurų arba milijardą litų. Kaimas smarkiai nukraujavo. Dabar kalbos apie mokesčių didinimą ūkininkams neatrodo rimtai. Visuomenė, Seimas yra klaidinami apie mokesčių lengvatas ūkininkams", - sakė A. Macijauskas.
Jo manymu, sulaukta palankaus momento kalbėti apie mokesčių ūkininkams didinimą. „Tik pieno kainos pakilo, pienininkai atsigavo po kelerių nuostolingų metų, iš karto jiems per galvą - nusavinti tą pelną. Tai kaip ūkininkai sukaups atsargas kitiems nuostolingiems laikmečiams?", - klausė A. Macijauskas.
Žemės ūkio ministerijos skaičiavimais, melioracijos ir hidrotechnikos statinių eksploatavimui ir jų rekonstrukcijai finansuoti savivaldybėms 2018 m. reikėtų 45 mln. Eur. Valstybė gali skirti 9,4 mln. Eur (1 mln. Eur mažiau nei 2017 m.) eksploatavimui, o ES lėšų likutis rekonstrukcijai 2018-2020 m. laikotarpiui sudaro apie 18 mln. Eur.
MŪ inf.
Taip pat šia tema skaitykite
-
Baltijos šalys aptarė tiesioginių išmokų suvienodinimo klausimą
2024-11-22 -
ES komisaras: esate aktyviausios ūkininkų organizacijos
2024-11-21 -
Vyriausybė skyrė dar 40 mln. eurų žemės ūkiui
2024-11-20
Skaitomiausios naujienos
-
Nustatyti tiesioginių išmokų dydžiai už 2024 metus
2024-11-15 -
Žemdirbiai galės įsigyti besiribojančią žemės ūkio paskirties žemę
2024-11-13 -
Skelbiami nauji pelkių ir natūralių pievų žemėlapiai
2024-11-08
(0)