Kaunas. Žemdirbių ir politikų diskusijoje dėl ES žaliojo kurso įgyvendinimo bei poveikio žemės ūkiui išsakyta daug nuomonių, tačiau kaip ir kokiais finansiniais ištekliais reikės prisitaikyti prie pokyčių, lieka neaišku.

Lietuvos žemės ūkio taryba (LŽŪT) kartu su VDU Žemės ūkio akademija surengė nuotolinę diskusiją „ES žaliasis kursas Lietuvos žemės ūkiui: iššūkiai ir galimybės“. Pasikalbėti apie tai, kaip ir kokiomis priemonėmis Lietuva privalės prisidėti prie ES žaliojo kurso įgyvendinimo, pasikvietė eurokomisarą Virginijų Sinkevičių, Europos Parlamento narius Bronį Ropę, Juozą Oleką, Lietuvos politikus. Nei žemės ūkio, nei aplinkos ministrai renginyje nedalyvavo.

Žemės ūkiui teks prisiimti didelius įsipareigojimus, kurių įgyvendinimui bus reikalingos atitinkamos investicijos. Tačiau DNR ar Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo fondo (RRF) priemonėse Lietuva tam finansinių sprendimų nenumatė. Tad LŽŪT nariai klausia, iš kokių fondų lėšų ūkiams bus padedama šiuos sprendimus įgyvendinti? BŽŪP biudžetas ir taip apkarpytas bei turi labai konkrečius savo tikslus, suformuluotus Lisabonos sutartimi.

Daug dėmesio diskusijoje taip pat skirta dirvožemio gerinimui, kalbėta apie vienybės stoką ir vis dar neatstatytą istorinį teisingumą – niekaip ES vidurkio nepasiekiančias tiesiogines išmokas ir kitus klausimus.

Dėl bioįvairovės problemų pirmiausia nukentės žemės ūkis

V. Sinkevičius kalbėjo ilgiausiai iš visų, tačiau išsakęs savo mintis, turėjo palikti diskusiją ir visų kitų nuomonių neišklausė. O Seimo Kaimo reikalų komiteto pirmininkas Viktoras Pranckietis teigė, kad eurokomisarui reikia dar daug ką sužinoti, nes „bendros frazės mūsų niekur nenuves.“

Naujame daugiamečiame ES biudžete per 7 metus BŽŪP numatoma skirti apie 387 mlrd. Eur ir šios lėšos, anot V. Sinkevičiaus, pirmiausia padės ūkininkams įgyvendinti žaliojo kurso nuostatas. Klimatui ir aplinkosaugos tikslams reikės skirti 40 proc. BŽŪP lėšų.  

Eurokomisaro teigimu, Lietuva turės prisidėti prie tvaresnio ūkininkavimo, įgyvendinti svarbiausias strategijas ūkininkams turi padėti BŽŪP.

„Būtina objektyviai pažiūrėti į aplinką – girdime pavojaus varpus. Dirvožemis nyksta, biologinė įvairovė mažėja, kenčia miškai – visa ekosistema tikrai negerėja. Ir jeigu nesustabdysime bioįvairovės problemų, pirmiausia nukentės žemės ūkis. Jeigu bioįvairovę atkursime – žemės ūkis ir ūkininkai tai pajus pirmieji“, - apie žaliojo kurso būtinybę kalbėjo V. Sinkevičius, pridūręs, kad pandemija parodė, kokią įtaką gamta daro ekonomikai ir kad visos didžiosios rizikos priklauso nuo aplinkos.

Lietuvos grūdų augintojų asociacijos vadovas Aušrys Macijauskas stebėjosi, kad Lietuva prie šilumos efektą mažinančių dujų (ŠESD) emisijos mažinimo turės prisidėti „neadekvačiai daug“: „Lietuvos tikslai – patys ambicingiausi. Palyginti su 1990 m. ŠESD emisiją 2030 m. turėsime sumažinti 30 procentų! Žemės ūkyje ŠESD uždaviniai dideli, o finansavimas – mažas. Kaimo plėtros programoje tam visai nenumatyta lėšų, o iš RRF 16 mln. skirta pelkėms išsaugoti. Tai – ne žemės ūkio, o aplinkosaugos sritis.“

A. Macijauskas taip pat norėjo išgirsti atsakymą, iš ko bus finansuojami ekologiniai ūkiai vėliau, išplėtus jų plotus? Kaip prie žaliojo kurso turės prisitaikyti grūdų augintojai, kai negaus jokios paramos, bet turės mažinti trąšų, pesticidų, iškastinio kuro naudojimą?

„Reikės milžiniškų investicijų, o paramos numatoma nulis. O visuose strateginiuose dokumentuose, taip pat ir Paryžiaus susitarime, aiškiai parašyta – visi su žaliuoju kursu ir Paryžiaus susitarimu susiję pokyčiai turi būti adekvačiai finansuojami ir ūkininkai neturėtų nukentėti finansiškai“, - akcentavo A. Macijauskas.

V. Sinkevičius mano, kad įgyvendinant pokyčius turi būti skirta lėšų ir iš nacionalinio biudžeto, ir iš RRF. Be to, kovai su klimato kaita turi būti numatytos lėšos ir BŽŪP, nes tai atitinka žemės ūkio tikslus.

Į klausimą, kaip Europos Komisija žada kovoti su nelegalia pesticidų rinka, eurokomisaras atsakė, kad teisės aktais.

Svarbiausia – BŽŪP pinigus panaudoti protingai

Europos Parlamento narys Bronis Ropė taip pat mano, kad Lietuvoje ekologiškai ūkininkauti norinčių daug, bet problema - menkas finansavimas. „Kai praėjusiame laikotarpyje reikėjo surasti 60 mln. Eur ekologiniam ūkininkavimui, EK iki šiol Lietuvą, permetusią paramą iš pirmo į antrą ramstį, kaltina, kad skiria per dideles išmokas – reiškia, per daug tiesioginių išmokų gaunate“, - kalbėjo B. Ropė.

Kita problema, jo akimis, kad neapsisprendžiame dėl išmokų mokėjimo žemdirbiams, kaitaliojame taisykles. Žemės plotų didėjimas 10-15 proc. ir jų neregistravimas EK, statistinių duomenų vėlavimas sukelia problemų ir šie klausimai reikalauja tam tikrų sprendimų.

„Dabar svarbiausia tuos 5 mlrd., kuriuos Lietuva gauna 2021-2027 m., išleisti protingai, kad žemdirbiai iki 2028 m. žinotų, kas ir kaip bus remiamas. Turi būti prioritetai gyvulininkystei“, - pabrėžė europarlamentaras.

Juozas Olekas diskusijoje pasigedo ministerijos, prezidentūros atstovų, jo manymu, Lietuvai trūksta vienybės kovojant dėl istorinės neteisybės – tiesioginių išmokų suvienodinimo.  

Politika be ekonomikos sukels labai rimtų pasekmių

Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos prezidentas Petras Puskunigis teigė, kad gyvulininkystė – sunkus, nepopuliarus sektorius, todėl daugiausia laikosi didžiuosiuose ūkiuose – bendrovėse. Tačiau ant jų nori užritinti dar vieną akmenį – tiesioginių išmokų ribojimą.

„Politika be ekonomikos prives prie labai rimtų pasekmių. Jei neliks kitos išeities, eisime lengvesniu keliu, keisime kryptį, - P. Puskunigis užsiminė, kad gyvulių gali atsisakyti ir didžiosios bendrovės. - Ką mums daryti? Jono Vilionio aimanos jau visiems atsibodo. Turime šviesių agrarininkų – Kazį Starkevičių, Viktorą Pranckietį, bet matome, kad ir jie negirdimi.“

Seimo Ekonomikos komiteto pirmininkas, buvęs žemės ūkio ministras K. Starkevičius įsitikinęs, kad dėl ilgalaikės žemės ūkio, BŽŪP krypties turi būti tarppartinis susitarimas, nes „daug kas priklauso nuo mūsų pačių, kokią matome žemės ūkio politiką.“

Pasak K. Starkevičiaus, žemės ūkiui trūksta pinigų todėl, kad dideles sumas pasiima tie, kurie visiškai nedirba žemės ūkyje: „Lietuva turi inventorizuoti, kiek yra ūkininkų ir tik tiesioginių išmokų gavėjų. Be pastarųjų realiai dirbančių ūkininkų būtų žymiai mažiau, gal apie 60 tūkstančių.“  

V. Pranckietis skeptiškai atsiliepė apie europines strategijas, kurios, kaip įprasta, pasikeitus Europos Parlamento sudėčiai neturi jokio tęstinumo.  

Tačiau jis akcentavo dirvožemio problemą, kuriai būtinas dėmesys. Tuo pačiu mokslininkas ir politikas buvo priblokštas žemės ūkio ministro Kęstučio Navicko pasisakymo socialiniame tinkle. Ministras birželio 18 d. rašė: „TOP-1 „sofos ūkininkas“ valstybinėje žemėje, kas? Ogi, Lietuvos agrarinių ir miškų mokslo centras! Skaičiai: deklaruotas plotas valstybinėje žemėje – 1 723 ha. Deklaruotas žolėdžių skaičius – 0. Už 2020 m. gauta išmokų – 268 tūkst. Eur.“

Pasak V. Pranckiečio, tai įžeidimas mokslininkams, iš kurių šalis ir sužinojo apie dirvožemio eroziją ir ministras po tokių žodžių jau galėtų rašyti atsistatydinimo prašymą.

„Turime pasitelkti daugiau kompetencijos, o ne niekinti mokslo žmones. Gerbti žemdirbius ir sudaryti jiems palankias sąlygas dirbti, o ne nuolat registruoti naujus įstatymus, tokius kaip Majausko“, - piktinosi V. Pranckietis.

Reziumuodamas jis sakė, kad žaliasis kursas nėra raudonas skuduras po nosimi – jis turi būti visų mūsų galvose.

MŪ inf.