Vilnius. Vyriausybė teikia Seimui griežtesnio prekybos žemės ūkio ir maisto produktais reguliavimo įstatymo pakeitimus. Žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas sako, kad jų esmė yra apsaugoti žemės ūkio produkcijos gamintojus nuo galimų nesąžiningų veiksmų tiek iš perdirbėjų, tiek iš prekybininkų pusės. 

Kelis kartus projektą jau svarsčiusi Vyriausybė paskutinį kartą vasario pabaigoje nesutarė dėl baudų už nesąžiningą prekybą. Dabar sutarta, kad sankcijos bus vienodos tiek perdirbėjams, tiek prekybininkams. 

„Kas keičiasi nuo to, ką mes kalbėjome: tai dabar sankcijos yra vienodos tiek perdirbėjams, tiek prekybininkams – nėra diferenciacijos“, – posėdyje kalbėjo K. Navickas.  

Žemės ūkio ministerijos Programinio, projektinio valdymo ir analizės skyriaus vedėjas Evaldas Pranckevičius teigė, kad priėmus pataisas turėtų bus užtikrintos lygesnės konkurencinės sąlygos.

„Tiekėjai, būdami tikri, kad jiems nebus primestos neproporcingai didelės sąnaudos arba ne dėl jų kaltės patiriami nuostoliai, galės lengviau prognozuoti piniginius srautus ir planuoti investicijas“, – ministerijos pranešime sakė E. Pranckevičius. 

Pasak jo, vienas iš devynių „griežtų draudimų“ bus taikomas pirkėjams už vėluojančius atsiskaitymus su tiekėjais, pirkėjams bus draudžiama atšaukti greitai gendančių produktų užsakymus likus per mažai laiko tiekėjui rasti alternatyvų, be to, bus draudžiama reikalauti iš tiekėjų atliktų mokėjimus, nesusijusius produktų pardavimu ir panašiai.

Be šių, nustatyti dar šeši draudimai, kurie pirkėjui bus taikomi, jeigu jis aiškiai dėl jų nesusitarė su tiekėju ir nepatvirtino sutartimi. Pavyzdžiui, pirkėjui bus draudžiama grąžinti tiekėjui neparduotus produktus už juos nesumokėjus.

Penkių didžiųjų prekybos tinklų priežiūrą ir toliau atliks Konkurencijos taryba, o visų kitų žemės ūkio ir maisto produktų pirkėjų (perdirbimo, didmeninių ir mažmeninių prekybos įmonių) – Kaimo verslo ir rinkų plėtros agentūra. 

Lietuva per šiuos metus į nacionalinę teisę turi perkelti reguliavimą griežtinančią Europos Sąjungos direktyvą. 

ŽŪM teigimu, Lietuvoje ir kitose Europos Sąjungos šalyse dažnai nėra pusiausvyros tarp tiekėjų ir pirkėjų. Didesni prekybininkai nustato jiems naudingas sąlygas pirkimo-pardavimo sutartyse, o smulkūs tiekėjai dažnai yra nepajėgūs susitarti dėl lygiaverčių sąlygų. 

Trečiadienį Ministrų kabinetas pritarė įstatymų pakeitimams. Toliau juos svarstys Seimas. 

BNS inf.