Vilnius. Reaguodamas į viešai Europos Komisijos paskelbtus siūlymus dėl minimalių subsidijų šalims narėms, laikinai žemės ūkio ministro pareigas einantis Ignas Hofmanas sako, kad Lietuvai siūloma suma kelia rimtą nerimą.

EK pasiūlyme Lietuvai numatyta 4 386,5 mln. Eur. Ji skirta ūkininkų pajamų palaikymo priemonėms ir apims tiesiogines išmokas, sektorines intervencijas bei didžiąją dalį kaimo plėtros priemonių: investicinę paramą, jaunųjų ūkininkų įsikūrimą, smulkiųjų ūkių plėtrą, verslo skatinimą, ūkių pavadavimo paslaugas ir pan.

Toks pasiūlymas – 20 proc. mažesnis, nei esantis 2021-2027 m. laikotarpiu (5 485,2 mln. Eur).

„Šis Lietuvai pasiūlytas rezervuotas dydis yra pavojingai mažas ir neadekvatus mūsų šalies žemės ūkio ir kaimo plėtros poreikiams bei strateginiams tikslams.

Net ir taikant pesimistiškiausią scenarijų, kai tiesioginių išmokų vokas būtų įšaldytas 2027 m. lygyje – kas visiškai neatitinka Lietuvos žemės ūkio poreikių ir strateginių prioritetų – reikėtų apie 4 289 mln. Eur vien tiesioginių išmokų finansavimui, o tai beveik visas rezervuotas finansavimas Lietuvai“, – sako I. Hofmanas.

Anot jo, tokie EK sprendimai kelia atsakomybės iš Briuselio į nacionalinį lygmenį perkėlimo riziką. Laikinojo ministro teigimu, dabar vienintelis būdas ieškoti papildomų lėšų – tai bendras perskirstymo fondas, skirtas NRP planams įgyvendinti, tačiau čia teks konkuruoti su kitais Lietuvos ekonomikos sektoriais. Pasak I. Hofmano, siūlomas principas – susitarti šalies viduje, suvokiant gynybos ir sanglaudos prioritetus, nebus efektyvus. 

„Toks scenarijus Lietuvai yra nepriimtinas. Akivaizdu, kad laukia sudėtingos, ilgos ir kryptingos derybos, grindžiamos vertybiniu požiūriu ir aiškiu atstovavimu žemės ūkio, kaimo plėtros bei visos šalies interesams.

Siūlomas finansavimo modelis rodo siekį iš esmės keisti iki šiol galiojusius BŽŪP principus, didinant finansinę naštą ūkininkams. Tokiu atveju kyla esminis klausimas – kaip bus užtikrinta tiesioginių išmokų  konvergencija, artinant jas prie ES vidurkio, ir kaip bus įgyvendinamos klimato kaitos mažinimo priemonės?

Jei rezervuota lėšų suma Lietuvos žemės ūkiui ir kaimo plėtrai išliks tokia, kokią siūlo EK, turėsime atsisakyti papildomų žemės ūkio veiklų ir priemonių, skirtų klimato tikslams pasiekti“ – sako I. Hofmanas. 

ŽŪM skaičiavimais, vertinant vidutinę metinę EK pasiūlytą lėšų sumą, paskaičiuotą pagal paramai tinkamus hektarus visose valstybėse narėse, Lietuva atsidūrė antroje vietoje nuo galo tarp visų ES šalių.